Jia (vardas pakeistas) tėvas nuo kovo 17 d. kenčia stiprų skausmą. Jis serga vėlyvos stadijos skrandžio vėžiu, tačiau jo ligoninė atsisako priimti vyrą, nes dėl augančio sergamumo COVID-19 liga Šanchajuje paskelbtas karantinas.
„Ne kartą maldavome ligoninės priimti jį – sakė Jia – Vienu metu mano tėvui taip skaudėjo, kad jis norėjo nusižudyti. Ką mes galime padaryti? Prašome padėti, centrinė valdžia turi žinoti, kas vyksta.“
Šalyje hospitalizuojami visi su teigiamu koronaviruso testu, tačiau per pastarąsias kelias savaites, kai atvejų skaičius smarkiai išaugo, o 26 milijonai žmonių priversti gyventi griežto karantino sąlygomis, gyvenimas Šanchajuje sustojo. Naujų teigiamų COVID-19 paros atvejų skaičius Kinijoje trečiadienį viršijo 20 tūkst. – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.
Darbui į protrūkio krečiamą miestą iš įvairių šalies kampelių papildomai mobilizuota maždaug 38 tūkst. medikų. Tačiau visi resursai skiriami kovai su koronavirusu, o pagalba sergančius kitomis ligomis, tokius kaip Jia tėvas, pasiekia sunkiai.
Luo (vardas pakeistas) taip pat pasakoja atsidūręs keblioje situacijoje. 39-erių metų kinas dirba Konge, bet susižeidęs akį kovą parskrido į tėvynę, kur tikėjosi gauti skubų gydymą.
Jis nusileido Šanchajuje ir informavo viešbučio, kuriame karantinavosi atstovus bei muitinės darbuotojus apie medicininės pagalbos poreikį, tačiau visą savaitę nesulaukė jokio atsakymo. „Aš nerimavau, kad jei lauksiu, kol pasibaigs karantinas, galiu apakti“, – sakė jis.
Nežinodamas, ko imtis, vyras žinią apie savo problemą paskleidė socialiniam tinkle „Weibo“. Jo istorija greitai atkreipė vietinės žiniasklaidos dėmesį, atskubėjo ir medikai. „Laimei, operacija atlikta“, – sakė vyras ir pridūrė, kad gauti būtiną pagalbą neturėtų būti taip sudėtinga.
Koronaviruso omikron atmainos protrūkis Šanchajuje – didžiausias iki šiol „nulinės COVID“ politikos išbandymas, su kuriuo miestas tvarkosi sunkiai. Pirmadienį sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė apie 8 581 besimptomį ir 425 simptominį paros atvejį. Skaičiai yra nedideli, palyginti su tokiomis šalimis kaip Jungtinė Karalystė ar JAV, tačiau Šanchajuje sergamumas vienas didžiausių Kinijoje, nuo 2019 m., kai Uhane buvo aptiktas koronavirusas.
Aidi kritikai, kad Kinijos ekonomikai toks svarbus miestas kaip Šanchajus turėtų būti pasiruošęs geriau. „Nuo 2020 m. valdžiai viskas klojosi kaip iš pypkės, todėl dabar jie užmigo“, – sakė Jia. Ji pabrėžė, kad nėra nusiteikusi prieš valdžią, tačiau jos tėvo situaciją moterį „labai supykdė“.
„Pasikeitė ir žmonės, ir virusas“, – sako Jeilio universiteto visuomenės sveikatos ekspertas Chenas Xi.
„Tai pirmas kartas, kai omikron subvariantas BA.2 smogia įŠanchajui. Neregėtai greitas koronaviruso plitimas niekais paverčia pastangas atsekti užsikrėtusiųjų kontaktus su kitais žmonėmis. Gyventojai taip pat jaučia didelį nuovargį, per dvejus metus jiems jau pabodo visos apsisaugojimo priemonės“, – paaiškino specialistas.
Suirzę, bet bejėgiai
Didžiausiame Kinijos mieste tęsiasi karantinas, o tarp gyvenojų tvyro bejėgiškumo jausmas. Praėjusį savaitgalį socialinėje tinkluose kilo pykčo audra po to, kai buvo paviešintos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti Šanchajaus ligonijėje nuo tėvų atskirti mažamečiai vaikai.
Vienas iš tėvų, kurio mažylis po teigiamo koronaviruso testo buvo priverstinai paguldytas į ligoninę rašė: „Man be galo liūdna... Tai nežmoniška“
Keletas Šanchajuje dirbančių Europos Sąjungos diplomatų kovo 31 d. išsiuntė laiškus miesto valdžiai, spausdami suteikti savo piliečiams medicininę pagalbą, kai jos reikia. Jie taip pat ragino neatskirti tėvų nuo vaikų „neatsižvelgiant į aplinkybes“.
Šanchajaus sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį stojo ginti savo politikos ir atsakė į tėvų išreikštą pyktį. Wu Qianyu, Šanchajaus sveikatos komisijos pareigūnas, teigė, kad ši praktika yra sudedamoji pastangų sukontroliuoti koronaviruso plitimą dalis.
Atsakydamas į skundus, aukštas miesto valdžios pareigūnas pripažino, kad jo administracija su protrūkiu susitvarkė prastai: „Mūsų pasiruošimas labai užkrečiamai ir klastingai omikron atmainai nebuvo pakankamas. Nuoširdžiai priimame jūsų kritiką ir sunkiai dirbame, kad pagerintume situaciją.“
Tačiau atsranda besiskundžiančių, kad padėtis vis dar nepagerėjo. Dengo Zhaoyango (vardas pakeistas) žmona ir trejų metų sūnus nuo kovo 29 d. yra apsistoję karantinavimui skirtose valstybinėse patalpose. Tačiau vyras skundžiasi nežinąs, kada vėl pamatys savo šeima.
„Įstaigai vadovauja savanoriai ir, atrodo, kad niekas nėra atsakingas. Jie nežino, kada juos paleis, niekas nesiteikia jiems atlikti COVID-19 testų“, – pasakojo vyras.
Dengas į Šanchajų atsikraustė prieš metus ir manė, kad koronaviruso protrūkiai aplenks šį Kinijos didmiestį.
„Iki omikron atmainos atsiradmo buvo suprantama, kad tie, kurie užsikrėtė keliauja į karantinavimosi įstaigas. Bet dabar žmonės serga lengvai, simptomai vos jaučiami. Ar į tai atsižvelgusi valdžia neturėtų pritaikyti savo pandemijos valdymo strategijos?“, – retoriškai klausė nusivylęs Šanchajaus gyventojas.
Nepasitenkinimas auga ir tarp sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų. Praėjusią savaitę internetinėje erdvėje išplito pokalbio, kuriame Šanchajaus ligų kontrolės centro darbuotoja reiškia susirūpinimą dėl esamos padėties.
„Jau ne kartą siūliau, kad tie, kuriems pasireiškia tik lengvi COVID-19 simptomai arba jų apskritai nėra, galėtų karantinuotis savo namuose. Bet kas manęs klausėsi?“, – garso įraše skundėsi moteriškas balsas, kuris pridūrė, kad dabartinės pastangos suvaldyti koronavirusą veikiau susijusios su politika nei gyventojų gerove.
Tiesa, dalis Kinijos interneto vartotojų piktinosi tokiais pareiškimais ir moters elgesį vadino „neteisingu“ ir „pavojingu“.
„Netvarus“ požiūris
Honkongo universiteto biomedicinos mokslų mokyklos profesorius Jinas Dong-yanas sakė, kad praeis savaitės, kol koronaviruso protrūkis bus suvaldytas. „Net jei pavyks pasiekti „nulinio Covid“ tikslą, to kaina bus labai didelė, o naujas protrūkis visas pastangas gali akimirksniu sugriauti... Vienintelė perspektyvi išeitis – išmokti gyventi su virusu“, – aiškino profesorius.
Tačiau norint pradėti „gyventi su virusu“ būtina veiksminga vakcina nuo COVID-19. Aukšto rango Kinijos atstovai vis atviriau kalba apie iRNR tipo skiepus (šią technologiją vakcinoms nuo COVID-19 pritaikė „Pfizer“ ir „Moderna“ kompanijos). Iki šiol Kinijoje skiepijimas vyko tik vietinės gamybos „Sinopharm“ ir „Sinovac“ vakcinomis.
Dar gruodį vienas itin vertinamas sveikatos ekspertas, dr. Zhongas Nanshanas pareiškė, kad Kinija turėtų įvertinti gerąsias kitų šalių praktikas, tarp kurių įvardijo ir iRNR tipo vakcinas. Šanchajaus miesto valdžios praėjusią savaite išplatintame pareiškime teigiama, kad ji remia vakcinų ir vaistų nuo COVID-19 importą iš užsienio.
„Įdiegti greitųjų antigeno testų naudojimą ir patvirtinti iRNR vakcinas nuo COVID-19 yra įmanoma, turimų duomenų pakanka šiems veiksmams, o ir patys galėtume pradėti masinę testų gamybą“, – paaiškino Chenas Xi ir pridūrė, kad „susirūpinimą kelia“ ne tik žemi vyresnių gyventojų vakcinacijos rodikliaic, bet ir šalyje naudojamų vakcinų gamybos technologija.
Jia, kurios tėvo istorija buvo aprašyta straipsnio pradžioje nemato prošvaisčių, kad gyvenimas greitai normalizuosis. Bet moteris viliasi, kad jos tėvas greitai bus paguldytas į onkologinę ligoninę. „Panaudojome dideles nuskausminamųjų vaistų dozes, tad jis jaučiasi geriau, bet tai nėra ilgalaikis sprendimas. Jam reikia gydytojų pagalbos“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę Jia internete pasidalijo apie tėvo kančias, ji sakė, kad sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Galbūt spaudimą pajutusi rajono valdžia paskambino jai ir pasakė, kad jos tėvas galėtų būti paguldytas į ligoninę.
„Tačiau jie turėjo vieną reikalavimą. Jie norėjo, kad pirmiausia ištrinčiau savo įrašus socialiniuose tinkluose. Atsisakiau tai padaryti. Mano tėvo į onkologinę ligoninę priimtas nebuvo, nes su manimi susisiekė rajono valdžio atstovai, bet jų siūlymo nepalaimino aukštesnio lygmens savivalda“, – pridūrė Jia.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
