Praėjusios savaitės pabaigoje pasiekta raudona zona galėjo pasidžiaugti 4 – Rietavo, Plungės, Radviliškio ir Šalčininkų rajonų – savivaldybės. Per pastarąsias dienas prie jų prisijungė Neringa, Visaginas, Skuodo, Šilalės, Joniškio ir Kupiškio rajonų savivaldybės.
Tai reiškia, kad sergamumas jose nebeviršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o diagnostiniai COVID-19 testai teigiamą rezultatą parodo mažiau nei 10 proc. ištirtųjų.
Žemiausi sergamumo rodikliai jau kurį laiką išlieka Rietavo savivaldybėje – 69,7 užsikrėtimai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Toliau seka Šalčininkų r. (119), Zarasų r. (150), Vilniaus r. (163), o penktetuką uždaro Plungės r. (166).
Tiesa, Vilniaus r., nepaisant krentančio sergamumo išlieka juodojoje zonoje, nes teigamų diagnostinių testų dalis tebeviršija 10 proc. Tokioje situacijoje atsidūrusių savivaldybių šalyje – net kelios dešimtys.
Įtempta epidemiologinė situacija išlieka dalyje pietinių Lietuvos savivaldybių ir didžuosiuose miestuose. Alytaus mieste sergamumo rodiklis net 11 kartų aukštesnis nei Rietave – maždaug 785 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Ne ką geresnė situacija Druskininkuose (757), Kauno (660) bei Vilniaus (639) miestuose.
Bendras sergamumo rodiklis visoje šalyje nuosekliai mažėja. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 431,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi mažėja bei siekia 16,5 procento.
Tuo metu pandemijos dinamiką sekančiame šalies žemėlapyje antradienį taip pat padaugėjo raudonos spalvos. Tik šiuo atveju ši spalva reiškia, jog savivaldybėse daugėja COVID-19 atvejų. Antai Zarasų r. savivaldybėje per paskutines 7 dienas nustatyta net 66,7 proc. daugiau atvejų, palyginti su ankstesnėmis 7 dienomis. Šakiuose COVID-19 atvejų taip pat 48,8 proc. daugiau. Bent 30 proc. atvejų augimas fiksuotas ir Plungės, Prienų, Alytaus, Lazdijų, Elektrėnų rajonų bei Birštono savivaldybėse.
Tačiau Statistikos departamentas pažymi, kad esant mažam savaitiniam naujų atvejų skaičiui, maži absoliutūs pokyčiai gali atrodyti kaip dideli santykiniai svyravimai. Įtakos, ko gero, turi ir tai, kad antrosios Velykų dienos pirmadienis, kuomet buvo atliekama mažiau COVID-19 diagnostinių tyrimų, lyginamas su šios savaitės pirmąja diena.
Sergamumas šalyje itin išaugo šių metų pradžioje, kai Lietuvoje ėmė dominuoti koronaviruso omikron atmaina, pakeitusi mažiau užkrečiamą delta variantą.
Praėjusią parą – 2 mirtys
Praėjusią parą nustatyti 894 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 764, antrą – 130 žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 547 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei praėjusią parą, 27 iš jų – reanimacijoje.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
Pastarąją parą mirę žmonės buvo vyresni nei 80-ies. Vienas iš jų buvo pilnai paskiepytas.
