Tik kontekstas tuomet buvo kitas. Sunkių COVID-19 pacientų daugėti pradėjo dar liepą, o reanimacijos lovos rugpjūtį pildėsi itin sparčiai. Mėnesio gale intensyvios terapijos pacientų skaičius jau viršijo 70.
Apskritai, 2021 m. buvo tik trumpas dviejų mėnesių trukmės vasaros „langas“, kai sunkių koronaviruso pacientų buvo mažiau nei 50. Pavasarį lietuvius į ligoninės patalą guldė COVID-19 alfa atmaina, o antroje vasaros pusėje medikai jau ėmė stebėti delta varianto efektą.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar ketvirtosios COVID-19 bangos metu praėjusių metų pabaigoje ėmė akcentuoti, kad būtent užimtų reanimacijos lovų skaičius yra svarbiausias pandeminės situacijos indikatorius. Tuomet net oficialiai nustatyta, kad naujas karantinas šalyje būtų įvestas, jei šalies ligoninėse būtų užimta 240 COVID-19 reanimacijos lovų. Laimei, ši atžyma pasiekta nebuvo.
Iš Statistikos departamento grafiko matyti, kad sausį Lietuvoje įsivyravusi omikron atmaina dar kurį laiką išlaiką aukštą hospitalizacijos dėl koronaviruso lygį, bet atėjus pavasariui palengva išsikvėpė.
Tai atspindi ir nuo COVID-19 ligos fiksuojamų mirčių tendencijos. Pastarąjį mėnesį savaitinis mirčių skaičius išlieka panašus ir svyruoja nuo 46 iki 63, rodo lrytas.lt apdoroti Statistikos departamento duomenys.
Bet šią kalendorinę savaitę COVID-19 aukų gali būti dar mažiau. Pirmų trijų dienų vidurkis – 3 mirtys.
Palyginimui, vasario pabaigoje per savaitę nuo koronaviruso mirė 149 žmonės.
Daugėja raudonų savivaldybių
Pandeminiame Lietuvos žemėlapyje ir toliau daugėja į raudoną zoną patekusių šalies savivaldybių. Tokių – jau 13, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Palyginti su antradieniu čia 4 naujokės: Pagėgių, Kazlų Rūdos, Anykščių ir Vilniaus rajonų savivaldybės. Tiesa, į juodą zoną sugrįžo Neringos savivaldybė.
Tai reiškia, kad sergamumas raudonosios zonos savivaldybėse nebeviršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o diagnostiniai COVID-19 testai teigiamą rezultatą parodo mažiau nei 10 proc. ištirtųjų.
Geriausia situacija Rietave (70), Šalčininkų r. (126), Zarasų r. (130) ir Radviliškio r.(133) savivaldybėse. Tuo metu didžiausias sergamumas išlieka Alytaus mieste (746), Druskininkų (689), Kauno (580) ir Vilniaus (576) miestų savivaldybėse.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų visos šalies mastu mažėja ir siekia 382,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi mažėja bei siekia 15,3 procento.
Praėjusią parą – 5 mirtys
Trečiadienį per parą nustatyta 712 naujų COVID-19 atvejų, penki žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 618, antrą – 93, trečią – vienas žmogus.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 494 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dešimtimi mažiau nei praėjusią parą, 29 iš jų – reanimacijoje.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
Pastarąją parą du mirę asmenys buvo vyresni nei 70-ies, vienas – perkopęs 80, dar du vyresni nei 90 metų. Trys asmenys buvo pilnai paskiepyti.
