Jau pusantrų metų senjorai nuo 75 metų, negalią turintys ir mažas pajamas gaunantys asmenys už kompensuojamuosius vaistus nemoka nė cento. Vaistininkai sako, vyresni žmonės renkasi tuos, prie kurių yra pripratę.
„(...) didžiajai daugumai, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms būtina ir svarbu, kad dėžutė jam būtų pažįstama. Pagal tą žmonės dažniausiai ir renkasi vaistą“, – sako „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.
Ministerija: žmonės renkasi brangų vaistą, nors tinka pigesnis
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų tvarką, kad ši skatintų rinktis tik vaistus su mažiausia priemoka.
„Norėtume pokyčių, kad vaistų vartojimas pasidarytų racionalesnis, labiau efektyvus. Norime, kad į Lietuvą pakliūtų inovatyvių vaistų. Mes dabar naudojame daug vaistų, bet tuose sąrašuose nėra daug inovatyvių vaistų. Dvigubai permokame ta prasme, kad mokame brangiai ir ne už pačius naujausius vaistus“, – problemą įvardija sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Dabar kompensuojamuosius vaistus perkantys vyresni nei 75-erių pacientai, neįgalieji ir gaunantys mažas pajamas asmenys gali rinktis bet kurį preparatą be priemokos. Ministerija sako, daugiau nei pusė jų renkasi ne patį pigiausią vaistą.
„Manome, kad tai iki galo nėra socialiai teisinga praktika, nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Tad sieksime, kad būtų kompensuojamos tos medicinos pagalbos ir tie vaistai, kurie yra būtini, kurie turi mažiausią priemoką“, – paaiškino sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Buvęs ministras A. Veryga: tvarka – griežta
Tokius ministerijos siūlymus kritikuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Jeigu prisimenate, mūsų tvarkos pirmo paskyrimo, tai buvo pirmo paskyrimo, žmonėms, kurie nevartojo vaisto anksčiau, nėra pripratę prie konkretaus gamintojo. Čia dabar, kai kalbama apie priemokų kompensavimą, apie krepšelį, kalbama apie mažiausias priemokas ir nesvarbu ar pirmas ar ne pirmas paskyrimas. Tai kai kas yra net griežčiau“, – sako A.Veryga.
Vaistininkai sako, į ministerijos siūlomus pokyčius ypač jautriai reaguos vyriausi gyventojai.
„Mes įsivaizduojame, kad vaistinėse bus daug konfliktinių situacijų, kai žmogus to paties vaistą, kurį gal vartoja ir visą dešimtmetį, negalės gauti nemokamai“, – perspėja Lietuvos vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Prašo palikti pasirinkimą
Ministerija siūlo įvesti metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“, jį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.
„Norime įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 eurų riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka“, – pasiūlymą paaiškino A.Pečkauskas.
Pasak Vaistų gamintojų ir pacientų organizacijų, turi būti paliekama galimybė rinktis nebūtinai pigiausią vaistą.
„Turėtų būti vertinamas tas gamintojas, kuris tiekia į Lietuvą vaistą, jo kaina Europos Sąjungoje pigiausia, kad nebūtų permokama už tą vaistą, o pacientas savo nuožiūra galėtų pasirinkti tiek kiek nori ir kokia priemoka jam yra tinkama“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
„Kaina bus dengiama tada, jei žmogus vartos tik pigiausią vaistą ir jei jis tų metų bėgyje nors vieną vaistą paims ne pigiausią – visi pažadai bus lygūs nuliui“, – siūlomos tvarka skundžiasi Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kompensuojamuosius vaistus vartoja daugiau nei 1 mln. gyventojų. Jų sąraše yra apie 2 tūkstančiai pavadinimų.
