Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 527, antrą – 95, trečią – 4 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 503 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug dešimtimi daugiau nei praėjusią parą, 34 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai mažėja ir siekia 361 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi mažėja bei siekia 14,6 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
Pastarąją parą vienas miręs asmuo buvo vyresnis nei 60-ies, dar du vyresni nei 80 metų. Vienas asmuo buvo pilnai paskiepytas.
Dalį vakcinų sieks padovanoti
Gegužę galioti baigia daugiau nei 50 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia šiuos preparatus padovanoti kitoms šalims, kad jų netektų utilizuoti.
Kaip BNS nurodė ministerija, kitą mėnesį nebetinkamomis naudoti bus pripažinta 52,7 tūkst., o birželį – 1,2 tūkst. vakcinos dozių.
„Nuolat dirbama su donavimo procesais ir siūloma šalims padovanoti. Su keliomis šalimis derinami sprendimai dėl vakcinų perėmimo, bet kadangi dar nėra iki galo susitarta, tai tiksliai įvardinti jų ir negaliu“, – sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Pasak jos, kol kas vienintelis būdas padovanoti vakcinų – dvišaliai susitarimai, nes tarptautinė dalijimosi vakcinomis iniciatyva COVAX „yra perpildyta vakcinomis ir nebegali jų priimti“.
Iš viso į Lietuvą pristatyta beveik 7,6 mln. vakcinos dozių, 1,1 mln. iš jų – jau paaukotos kitoms šalims. Šiuo metu nepanaudota maždaug 1,75 mln. vakcinos dozių.
Perspėja ir dėl kitų virusų
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis teigia, kad rudenį gali kilti ir kitų virusų protrūkiai, ne tik koronaviruso.
„Kai kas ironizuoja, kad medicinoje nebeliko kitų ligų, išskyrus kovidą, bet turime likti budrūs. Neabejoju, kad užklups naujas gripo sezonas.
Užsienio epidemiologai įspėja, kad keletą metų gripo beveik nebuvo arba jis buvo labai švelnus. Todėl gripo virusas turėjo puikių galimybių sustiprėti, vadinasi, mūsų imuninė sistema gali būti nepasiruošusi. Koronavirusas užgožė ir pneumokokinės infekcijos pavojų.
Tai bakterinė infekcija, kurios skiepijimo apimtis smarkiai sumažėjo pandemijos metu. Per karantiną bendravimas buvo suvaržytas, todėl žmonės buvo apsaugoti ne tik nuo gripo viruso, bet ir pneumokokų. Vadinasi, rudenį gali būti kur kas didesnė šių infekcijų rizika“, – perspėjo V.Usonis.
