Susiginčijo dėl išskirtinės tvarkos gydytojams ir slaugytojams: net ir laimėjus konkursą – parašas po laikina sutartimi

Įstatymu nustatyta, kad medikai universitetinėse ligoninėse dirba pagal terminuotas darbo sutartis. Tvarka, kai tiek gydytojai, tiek slaugytojai dirbti priimami tik konkurso būdu, bet parašo po nuolatine sutartimi suraityti negali, galioja jau kelis dešimtmečius. Tačiau Seime siūlomas įstatymas, kuris numato tokios praktikos atsisakyti.

Seime nesutariama dėl medikų sutarčių universitetinėse ligoninėse.<br>lrytas.lt koliažas
Seime nesutariama dėl medikų sutarčių universitetinėse ligoninėse.<br>lrytas.lt koliažas
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Medikai<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikai<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikai<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikai<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos<br>T.Bauro nuotr.
Kauno klinikos<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikos<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 1, 2022, 11:11 AM, atnaujinta May 1, 2022, 3:25 PM

„Kelios įstaigos yra išskiriamos iš visų kitų. Kiekvienas eilinis darbutojas, gydytojas tai ar slaugytoja irgi turi terminuotas darbo sutaris, turi kas penkis metus dalyvauti konkursuose, įrodinėti savo kvalifikaciją“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje šią savaitę kalbėjo pasiūlymo iniciatorė Jurgita Sejonienė.

Lietuvoje šiuo metu veikia dvi universitetinio lygio ligoninės. Po vieną Vilniuje ir Kaune. Iki šių metų pabaigos tokią ligoninę įsteigti planuojama ir Klaipėdoje.

„Žinau, kad tie konkursai dažnai vyksta pakankamai formaliai. Naudos tame nelabai yra.

Tuo tarpu apsunkinami darbuotojų ekonominiai klausimai. Tai yra ir paskolų ėmimas, kas ypatingai svarbu jauniems žmonėms, kuriems reikia būstą ar automobilį įsigyti. Bankai labai nepatikimai žiūri į tas terminuotas sutartis, nes niekas negali įrodyti, kad ji bus pratęsta“, – aiškino J.Sejonienė.

Vyriausybė siūlo apriboti terminuotų sutarčių kiekį

Siūlymui keisti universitetų ligoninėms nustatytas darbo santykių normas pritarti linkusi ir Vyriausybė. Tik jos atstovai pabrėžia, kad terminuotų sutarčių galimybė turėtų būti palikta.

„Darbo kodeksas neprieštarauja nuostatai, kad terminuotos sutartys gali būti <...> tos Darbo kodekso nuostatos tiko ir toms institucijoms, kurios norėtų turėti sutartis tam tikroms medikų grupėms, iki 20 proc. darbuotojų, ką ir numato Darbo kodeksas.

Todėl papildomai reglamentuoti to (nuolatinių darbo sutarčių, red.) kaip prievolės tikrai nereikėtų. Tai leidžia įstaigai pasirinkti optimaliausią variantą“, – sakė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Saugo jaunus medikus?

Pokyčių dėl darbo santykių reguliavimo prašo ir medikų profesinės sąjungos.

„Pačios terminuotos sutartys yra valdyti darbuotojams, išlaikyti juos ramius savo vietoje“, – sako Santaros klinikų gydytojų (SGS) profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė. Ji pridūrė, kad medikai nukenčia ir finansiškai, nes sumokama daugau mokesčių, lieka mažesnė alga.

„<...> apie pasirinkimą ir geriausius darbuotojus. Norėčiau paklausti, kaip su kitomis ligoninėmis? Ar Šiaulių ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, galų gale Alytaus ligoninėje... kodėl ten visi dirba su nuolatinėmis sutartimis?“, – klausė G.Tomkutė.

Tačiau Seimo narys Aurelijus Veryga sakė, kad universitetiniai medicinos centrai turi akivaizdų išskirtinumą – juose teikiamos sudėtingiausios paslaugos.

„Noriu paprašyti, kad profsąjungos būtų sąžiningos. Jeigu reglamentavimas dabar pasikeistų, pataptų nuolatinės darbo sutartys, tai jos naudingiausios tiems, kurie šiuo metu dirba, tiems patiems, kurie dabar šitą klausimą kelia.

O kaip bus su jaunais kolegomis, kurie veržiasi į klinikas? Koks šansas bus jiems ateiti ir pradėti dirbti naujose vietose?“, – retoriškai klausė A.Veryga.

„Darbo kodeksas leidžia pagal poreikį bet kada pasikviesti perspektyvų žmogų, nebūtinai jauną, bet kurio krašto, rajono, jį galima priimti be konkurso, komandą formuoti taip, kaip tuo metu reikia“, – į buvusio ministro pastabą sureagavo Santaros klinikų gydytojų sąjungos valdybos narys Regimantas Šapranauskas.

Tuo metu Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius teigė nesuprantąs, kodėl sugalvota keisti esamą tvarką.

„Universiteto ligoninės yra išskirtos įstatymuose ir ne be reikalo. Tai yra pagrindinės bazės mūsų universitetams, gydytojų rengimui <...> natūralu, kad šitose dviejose ligoninėse keliami šiek tiek aukštesni reikalavimai pagrindiniams darbuotojams, visų pirma gydytojams, kad jie būtų patys geriausi. Ne tik gebantys teikti pačias kokybiškiausias sveikatos priežiūros paslaugas, dauguma gebėtų sėkmingai dirbti universitetuose arba mokslų institutuose“, – aiškino R.Jurkevičius.

Todėl, pasak jo, esama įstatyminė nuostata „yra pasiteisinanti“.

Profsąjunga: kvalifikacijos kėlimui – tik 20 eurų

Profesinių sąjungų atstovai taip pat skundėsi, kad medikams nesudaromos sąlygos kvalifikacijai kelti.

„Dabar darbuotojai viską daro iš savo lėšų, dažniausiai laisvu nuo darbo metu. Tas per karantiną iš viso buvo tragiška. Niekas nebuvo pratęsta, sustabdyta – viską turėjome pasidaryti viena ranka tuo pačiu metu ir ligonius gydydami.

Šakos sutartyje tie procentai kvalifikacijai skirti iš darbo užmokesčio fondo. Ką tai reiškia? Mūsų pačių pinigai. Galiu ir sumą pasakyti, kad galėtumėte įsivaizduoti, kaip puikiai galime palaikyti savo kvalifikaciją. Padalinus iš žmonių skaičiaus grubiai išeina apie 20 eurų metams“, – problemas vardijo G.Tomkutė.

Tačiau R.Jurkevičius pasakojo, kad Kauno klinikose tam yra specialus fondas ir kiekvienas gydytojas kartą per 5 metus gali pretenduoti į 1 tūkst. eurų, kurie skiriami dalyvavimui medicininėse konferencijose.

„Geras profesinių sąjungų pastebėjimas dėl skaidrumo proceso, kažkokių apsaugų dėl persekiojimo. Tikrai kviestume į konkurso komisijas profesinių sąjungų atstovus, taip jie konkursų virtuvę galėtų matyti iš vidaus“, – paaiškino R.Jurkevičius.

Atleisti būtų sunkiau

Tačiau paklaustas, kokia reali konkursų metu sukuriama darbuotojų kaita, jis pripažino, kad 97-98 proc. juos atvejų laimi „tas žmogus, kuris pretenduoja“.

„Bet kartais nusileidžia naujai atėjusiam žmogui. Kartais neišrenkami ir universiteto ligoninės žmonės. Paskutinį atvejį atsimenu chirurgo, neminėsiu klinikos profilio dėl asmens apsaugos duomenų, kuris per mėnesį atlieka tik vieną operaciją ir neketino tobulinti savo gebėjimų, imtis operuoti daugiau.

Turėjome nusiskundimų. Tuo būdu tas gydytojas nebuvo išrinktas ir į jo vietą atėjo jaunas kolega, kuris buvo įvaldęs ženkliai daugiau ir turėjo didesnę motyvaciją. Taip, tokie atvejai nėra dažni ir mes tuo džiaugiamės, bet mechanizmas veikia“, – aiškino R.Jurkevičius.

Jis pridūrė, kad tokį mediką būtų galima atleisti ir jam turint neterminuotą darbo sutartį, tačiau tuomet procesas būtų sudėtingesnis, galimai lauktų ir teisiniai skundai.

„Taip, tas kelias egzistuoja, bet praktikoje labai sunkiai realizuojamas“, – patikino R.Jurkevičius.

Baudžia už gerumą?

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pastebėjo, kad universitetinių ligonių medikai dėl esamos tvarkos nukenčia finansiškai.

„Tie geriausi gauna blogesnes sąlygas nei darbuotojai, kurie dirba pagal neterminuotas sutartis. Gaunasi prieštaravimas – turintys surinkti geriausius bonusus yra tarsi baudžiami už savo gerumą“, – teigė A.Gerliakienė.

Taip pat pastebima, kad Lietuvoje gilėja slaugytojų trūkumo problema, o terminuota sutartis ir konkursine priėmimo tvarka šios darbo vietos patrauklesne nepadaro.

„Tačiau suprantame, kad tam tikrais atvejais, į administracines pareigybes konkursai yra būtini ir reikalingi, kad tas pareigas užimtų patys geriausi darbuotojai. Galima diskutuoti ar konkurso tvarka tikslinga eilinei slaugytojai įdarbinti, vykdyti atestacijos įvertinimus, kur vertinami ne tik surinkti pažymėjimai iš konferencijų, bet galbūt ir tiesioginio vadovo atsiliepimai“, – sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.

Šioji pasisakė už Vyriausybės siūlomą kompromisinį variantą, kai pagal terminuotas sutartis dirba tik dalis universitetinės ligoninės darbuotojų.

Pasiūlymai dėl įdarbinimo universitetinėse ligoninėse pakeitimų dar bus svarstomi Seimo Sveikatos reikalų komitete.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.