Iš Ukrainos grįžęs lietuvis medikas išskyrė ukrainiečių nusiteikimą: į visus klausimus jie turi vieną atsakymą

Sekmadienį į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo pusė joje dalyvavusių medikų – tuzinas gydytojų ir slaugytojų. Karo krečiamoje šalyje jie praleido dvi savaites. Gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika pasakoja, kad ausyse vis dar gaudžia perspėjimo sirenos, o įspūdį paliko ir ukrainiečių pasiryžimas kovoti.

S.Sereika (dešinėje) sako, kad įstrigo ne tik bombų palikti sugriovimai, bet ir ukrainiečių ryžtas kovoti.<br>M. Patašiaus nuotr.
S.Sereika (dešinėje) sako, kad įstrigo ne tik bombų palikti sugriovimai, bet ir ukrainiečių ryžtas kovoti.<br>M. Patašiaus nuotr.
S.Sereika (dešinėje) sako, kad įstrigo ne tik bombų palikti sugriovimai, bet ir ukrainiečių ryžtas kovoti.<br>M. Patašiaus nuotr.
S.Sereika (dešinėje) sako, kad įstrigo ne tik bombų palikti sugriovimai, bet ir ukrainiečių ryžtas kovoti.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Sekmadienį 12 Lietuvos medikų grįžo iš misijos Ukrainoje.<br>M. Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 4, 2022, 7:18 PM

„Pamatėme karą. Mums bombos tiesiogiai ant galvos nekrito, bet išvydome sugriautus namus, išsprogdintus kelius ir tiltus. Dieną ir naktį kaukiančios sirenos. Prie to turbūt neįmanoma priprasti“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas.

„Kitas dalykas – pamatėme nuo karo nukentėjusių žmonių kančios. Tokie ir įspūdžiai“, – pridūrė S.Sereika.

Jis paaiškino, kad nors lietuvių misija ir dirbo netoliese fronto esančioje, tačiau civilinėje ligoninėje, todėl sunkių karo sužeidimų gydyti neteko. Toks paskyrimas Lietuvos medikams teko rūpinantis jų pačių saugumu.

„Ukrainiečiai nenorėjo mūsų siųsti į labai „karštus taškus“, nors buvo tokia mintis kilusi važiuoti į Zaporožę. Bet jie patys sako, kad gali planuoti tik vieną dieną į priekį. Jeigu mus kažkur nusiųstų ir kažkas atsitiktų – būtų didelė problema. Todėl į patį frontą nevažiavome“, – aiškino S.Sereika.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad Ukrainoje plačiai išvystyta karo medicina. Todėl visi sužeistieji, kol tik pajėgiama ir yra laisvų lovų, gydomi karo ligoninėse.

Stiprus pareigos jausmas

Paklaustas apie sutiktų ukrainiečių medikų nuotaikas S.Sereika teigė, kad visas jų dėmesys – karui.

„Jeigu paklausi, kokie ateities planai, gal į Lietuvą atvažiuosi pasistažuoti, tai į viską atsako: „Tada, kai pasibaigs karas.“ Galima sakyti, kad jie gyvena šia diena, nieko planuoti negali“, – pasakojo RVUL gydytojas.

Jis pastebėjo, kad ukrainiečiai medikai kantriai vykdo savo pareigą, o dėl sunkumų nedejuoja. Pavyzdžiui, itin patyręs ligoninės, kurioje dirbo ir lietuviai, ortopedas-traumatologas buvo iškviestas persikelti į karo ligoninę.

„Tai jie supranta, kad tokia pareiga. Niekas nesako, kad „velnias, nepasisekė, išvažiavo mūsų geriausias gydytojas.“ Nieko panašaus negirdėjau. Atrodo, kad kiekvienas iš jų, jei reikėtų, važiuotų ten, kur reikia“, – apie ukrainiečių medikus pasakojo S.Sereika.

„Daug žmonių sutikome per tas dvi savaites. Jie visi yra nusiteikę kovingai, nėra nuovargio požymių. Jis nusiteikę kariauti iki galo“, – pridūrė gydytojas.

Pagalbos poreikis – nuolatinis

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis sakė, kad iš Ukrainos medikai parvažiavo su giliais įspūdžiais.

„Pirmasis ir didžiausias dalykas, kuris mūsų medikams krito į akis, tai karinių veiksmų paveikta šalis. Pamatyti suniokoti tiek gyvenamieji pastatai, tiek pramoniniai objektai, keliai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė M.Čiurlionis.

Jis paaiškino, kad lietuvių misijos pirmaja stotele tapo Kijevas, kuriame medikai susipažino medicinos Ukrainoje niuansais. Po kelių dienų jie nuvyko į šalies pietvakarius, netoli Moldovos sienos, kur dirbo iki misijos pabaigos.

„Šios misijo tikslas buvo padėti Ukrainos medikams gydytojais anesteziologais-reanimatologais, taip pat traumatologais. Tai buvo indikuota jau pirmosiomis karo dienomis, į tai atsižvelgiant ir suformuotos komandos, aprūpintos visa reikalinga įranga“, – pasakojo M.Čiurlionis.

Pasak jo, šių priemonių poreikis yra nuolatinis, o ukrainiečiai dėl jos teikimo intensyviai bendrauja ne tik su Lietuva, bet ir kitomis Europos Sąjungos (ir ne tik) valstybėmis.

Lietuvos ligoninėse įdarbinami ukrainiečiai

Ukrainai teikiama įvairi medicininė parama: traumų gydymui skirtos priemonės, anesteziologinė-reanimacinė ir operacinė įranga. Taip pat ir įvairūs mediciniai preparatai, tvarsčiai ir kt.

Pasak M.Čiurlionio, suformuotas didelis rezervas Lietuvos medikų, kurie jau anksčiau išreiškė norą važiuoti į Ukrainą. Ar naujos medikų grupės vyks į šalį priklauso nuo to, ar tokį norą išreikš Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

Į Lietuvą nuo karo pabėgo ir kelios dešimtys tūkstančių ukrainiečių. M.Čiurlionis akcentavo, kad Registracijos centruose užsiregistravę asmenys gali gauti visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tiesa, tarp į Lietuvą atvykusių ukrainiečių yra ir medikų. „Tai nėra vienetinis atvejis. Atvažiuoja tiek gydytojai, tiek slaugytojai, tiek kiti sveikatos priežiūros specialistai. Norėdami įsidarbinti jie kreipiasi tiek į Sveikatos apsaugos ministeriją, tiek į pavienias gydymo įstaigas. Jiems sudaromos tokios galimybės, įdarbinimo procesas žymiai paprastesnis nei buvo prieš prasidedant karo veiksmams“, – paaiškino M.Čiurlionis.

Jis pridūrė, kad dauguma jų nurodo neplanuojantys Lietuvoje pasilikti visam laikui. Pasibaigus karui gimtinėje jie ketina grįžti namo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.