„Lietuvos šaulių sąjunga yra didžiausia Lietuvos šeima, kuri vienija sąmoningus piliečius bendram tikslui – kurti saugią ir klestinčią valstybę. Tam, kad valstybė klestėtų, joje turi būti žmogus.
Organų donorystė kasmet suteikia galimybę išgelbėti ne vieną gyvybę ir pritraukia šimtus naujų donorų. Išgelbėti gyvybę nieko nekainuoja. Patys prasmingiausi darbai yra padaromi visiems kartu, o gerumas pritraukia dar daugiau gėrio. Organų donorystė – kilnus būdas padėti kitiems“, – teigia Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus.
Organų donorystė – tai galimybė gyventi
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 301 žmogus: 67 laukia inksto, 34 širdies, 38 kepenų, 1 kasos ir inksto komplekso, 5 plaučių, 5 širdies ir plaučių komplekso ir 151 ragenų transplantacijos.
Tinkamo organo laukimo laikas labai skiriasi priklausomai nuo to, kokio tiksliai organo recipientas laukia – kai kurie transplantacijos sulaukia vos po kelių dienų ar mėnesių, kitiems tenka laukti net kelerius metus. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet žmogus iškeliauja tinkamo organo taip ir nesulaukęs.
„Tie, kurie nepritaria organų donorystei turėtų atsakyti sau į štai tokį klausimą: „O kas jei man, ar mano artimiesiems prireiktų transplantacijos?“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius.
Organų donorystė – tai geranoriškas, kilnus ir drąsus žmogaus apsisprendimas po mirties padovanoti savo organus donorystei, taip suteikiant viltį gyventi sergantiems žmonėms. Potencialiai vienas donoras gali pagelbėti net 7 žmonėms.
Tikslas – išgelbėti daugiau žmonių
Numanomo sutikimo organų donorystės modelis pasaulyje nėra naujiena – jį taiko 21 Europos valstybė, tarp jų Ispanija ir Kroatija, kurios pagal organų donorystės statistiką pirmauja.
Šių šalių patirtis rodo, kad numanomo sutikimo organų donorystės modelis padidina žmonių įsitraukimą į organų donorystės ir transplantacijos procesus, sukelia diskusiją, skatina žmones domėtis ir pritarti donorystei , o kartu su tuo didėja ir donorų bei išgelbėtų gyvybių skaičius.
Pagal numanomo sutikimo organų donorystės modelį kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organu donoru, nebent yra išreiškęs nepritarimą organų donorystei. Keisti nuomonę asmuo gali bet kada ir bet kiek kartų, be to, galutinį sprendimą po mirties vis tiek priima donoro artimieji – todėl pokalbiai su šeimos nariais išlieka itin svarbūs.
Didesnis pritarimas organų donorystei
Šiuo metu palaikymą organų donorystei Lietuvoje gali išreikšti kiekvienas pilnametis asmuo pasirašydamas sutikimą internetu, gydymo įstaigose arba visose „Camelia“, „Eurovaistinės“ ir „Gintarinės vaistinės“ vaistinėse.
Tačiau nuo 2000 m., kuomet Donoro kortelė buvo įteisinta, tik 7 mirusieji buvo pasirašę sutikimą donorystei po mirties, visais kitais atvejais – sutikimo buvo prašoma artimųjų. Ir nors Donoro kortelių skaičius auga, Lietuvoje šiuo metu jas turi kiek daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o tai – vos 1,4 proc. visų šalies gyventojų.
Numanomas sutikimo modelis šį sutikimų barjerą panaikina – tie žmonės, kurie palaiko donorystę, bet dėl įprasto gyvenimo rutinos ar įvairių darbų pamiršta tai padaryti – automatiškai tampa donorais. Tuo tarpu tie, kurie donorystės nepalaiko – pasirašo nesutikimą arba savo nenorą išreiškia artimiesiems.
Bet kuriuo atveju Nacionalinis transplantacijos biuras skatina žmones kalbėtis apie donorystę su savo artimaisiais, nes netekties akimirką pasirinkimas jiems tampa daugybę kartų lengvesnis.
