Radviliškietis M.Pauliukas yra kilęs iš medikų šeimos. Jo tėvas Antanas Pauliukas anksčiau yra vadovavęs Radviliškio ligoninei, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje prieš kelerius metus dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju.
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinius direktorius pretendavo šeši specialistai, o konkurse dalyvavo penki. Pasak A.Dulkio, per pirminę atranką reikiamo balų skaičiaus barjerą įveikė vienintelis M.Pauliukas.
Padėjus tašką tragiškoje Šiaulių gydytojos istorijoje, ligoninė verčia naują lapą: patyčių nebebus
Ministras pažymėjo, kad jam didžiulį įspūdį paliko tarptautinių santykių ir diplomatijos, o dabar – ir medicinos studijas baigusio kandidato patirtis. Anksčiau M.Pauliukas yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje tarnyboje, stažavęsis Skandinavijos šalyse, porą metų dirbo Radviliškio mero pavaduotoju, o pastaraisiais metais dėstė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Į Radviliškio rajono tarybą išrinktas M.Pauliukas pripažino, kad patyčių ir mobingo visuomenėje yra daug – šį reiškinį jis pavadino sovietmečio palikimu: „Gerbiame pareigas, o ne asmenybę. Tuo tarpu svarbiausia yra žmogus ir tarpusavio santykiai.“
Po gydytojos savižudybės sukelto skandalo Respublikinei Šiaulių ligoninei laikinai vadovavusi Česlova Špūrienė palinkėjo naujajam vadovui išlaikyti ligoninę geriausių Lietuvos įstaigų trejete.
Susiję straipsniai
Vilnietė medikė pripažino ir pati svarsčiusi dalyvauti konkurse, bet galiausiai nusprendė grįžti į sostinę. „Šiauliuose jaučiausi tarsi tremtyje, nes visi socialiniai ryšiai liko Vilniuje. Pirmą pusmetį darbo buvo tiek, kad dirbdavau arba miegodavau. Antrąjį pusmetį buvo lengviau, nes pajaučiau, kad kolektyve prasidėjo teigiami pokyčiai“, – kalbėjo medikė.
Su gėlių puokšte išlydėta Č.Špūrienė sakė pirmiausia norinti pailsėti. Medikė žino ir tolesnę karjeros stotelę, bet apie ją dar nenorėjo kalbėti.