Karo tarnybai netinka net pusė šauktinių: kuo jie serga?

„Salus militoris suprema est“ arba, išvertus iš lotynų kalbos, „karių sveikata yra svarbiausia“. Taip skamba Lietuvos karo medikų šūkis. Simboliška, kad tautos patriarcho ir žymaus gydytojo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės padalinys – Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba – rūpinasi karių sveikata.

Lietuvos kariuomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos kariuomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos kariuomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos kariuomenė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
plk. ltn. Nijolė Bražinskaitė<br>Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos nuotr.
plk. ltn. Nijolė Bražinskaitė<br>Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos nuotr.
kpt. Donalda Šliauterienė<br>Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos nuotr.
kpt. Donalda Šliauterienė<br>Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 8, 2022, 6:27 PM, atnaujinta May 9, 2022, 2:53 PM

Po vasario 24-ąją pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą nemažai lietuvių, net neturintys bazinių žinių ir įgūdžių, užsirašė į šaulius. Ginklų parduotuvėse ištuštėjo prekių lentynos. Išaugo ir visuomenės dėmesys Lietuvos kariuomenei.

Kariai, nors ir pasižymi nepriekaištinga sveikata, irgi gali susirgti ar susižeisti. Todėl ir kariuomenės sėkmė priklauso nuo karo medikų. Apie tai kalbėjomės su karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininke pulkininke leitenante Nijole Bražinskaite bei karo psichologijos sektoriaus psichologe kapitone Donalda Šliauteriene.

– Kuo esamų karių, prievolininkų ar savanorių sveikatos tikrinimas skiriasi nuo įprastos profilaktinės medicininės patikros?

N.Bražinskaitė: Tiriamųjų karinė medicinos ekspertizė atliekama Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisėse. Sveikatą tikrina gydytojai specialistai, šeimos gydytojai, psichologai. Visiems tikrinamiesiems atliekami privalomi tyrimai, kurių sąrašą tvirtina Karo medicinos tarnybos vadas.

Tiriamieji, atvykę į sveikatos patikrinimą, pildo karinės medicinos ekspertizės aktą ir specialiojoje dalyje pateikia informaciją apie savo sveikatos būklę, nurodydami esamas ligas, pasikartojančius sveikatos sutrikimus, taikomą ar taikytą gydymą, buvusias operacijas.

Karinę medicinos ekspertizę atliekantis medicinos personalas įvertina nurodytus asmens skundus, pateiktus medicininius dokumentus, informaciją, esančią elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, tyrimų rezultatus.

Esant poreikiui medikai skiria papildomus diagnostinius tyrimus ir gydytojų konsultacijas, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti minimus nusiskundimus ir padėtų tinkamai įvertinti asmens sveikatos būklę.

– Vis skundžiamasi, kad skaitmeniniame pasaulyje užaugusi karta yra mažiau fiziškai aktyvi, dažniau turi įvairių sveikatos trūkumų. Ar ir patikrose į kariuomenę tai atsispindi?

N.Bražinskaitė: Karinės medicinos ekspertizės duomenys apie kandidatų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tinkamumą atspindi bendrą Lietuvos 18–29 metų amžiaus jaunimo sergamumą ir ligas.

Lyginome savo duomenis su Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos jaunimo sveikatos būklė 2015–2020 m.“ duomenimis. Jame buvo vertinama jaunimo mityba, fizinis aktyvumas, rizikos veiksniai, pagrindinės ligos.

Tyrime akcentuota, kad tik apie 24 proc. 15–29 metų jaunimo užsiima sportu, kūno rengyba, kita aktyvia veikla, beveik kas trečias vyras ir kas dešimta moteris kasdien rūko tabako gaminius.

Apie 27,5 proc. vyrų ir perpus mažiau moterų kartą per savaitę ir dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, iš jų nustatyta, kad 20–24 metų amžiaus grupėje apie 38,6 proc. asmenų (imant 100 tūkstančių gyventojų) diagnozuotos su alkoholio vartojimu susijusios ligos.

Tarp to paties amžiaus jaunimo dažnai pasitaiko kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų, sužalojimų, apsinuodijimų ir tam tikrų su išoriniu poveikiu susijusių jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligų, psichikos ir elgesio sutrikimų.

– Tad kuri dalis visų tikrinamų jaunuolių pripažįstami netinkamais tarnybai?

N.Bražinskaitė: Praėjusiais metais tinkamais pripažinta 50,8 proc. visų patikrintų Karinės medicinos ekspertizės komisijoje. Tinkamumo kritimas gali būti siejamas su pastarųjų metų iššūkiais – pasauline COVID-19 pandemija, ekstremaliąja situacija, karantinais ir su tuo kylančiomis problemomis. Viena didesnių – psichologinė.

Didžiausią įtaką tiriamųjų tinkamumui tarnybai turi motyvacija, tarnybos atlikimas savanoriškumo principu, nes šauktiniai, turintys sveikatos sutrikimų, dažniausiai nekandidatuoja savanoriškai. Dalis nemotyvuotų tiriamųjų tarnybos bando vengti, deklaruoja daugiau sveikatos problemų, todėl užsitęsia ištyrimas.

– Kokios sveikatos priežastys dažniausiai nulemia, kad privalomąją tarnybą atlikti šaukiami jaunuoliai ar savanoriai nėra tinkami?

N.Bražinskaitė: Dažniausiai šaukiamieji pripažįstami netinkamais tarnybai dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų (44 proc.). Taip pat dėl terapinių ligų – kvėpavimo, kraujotakos sistemos, kitų ligų (25 proc.).

Dalis jaunuolių negali tarnauti dėl chirurginių ir traumatologinių ligų – tai dažniausiai jungiamojo audinio ir raumenų, skeleto ligos, būklės po anksčiau patirtų traumų (17 proc.), neurologinės, regėjimo ir kitos ligos (12 proc.).

Dalis pripažįstami netinkamais dėl kelių turimų ar nustatytų ligų arba ekspertizės metu nustatytų ūmių ligų, dėl kurių tarnyba atidedama.

– Kokias simuliantų gudrybes pastebite per medicininius patikrinimus?

N.Bražinskaitė: Pasitaiko, kad pildydami klausimyną apie savo sveikatą kandidatai pateikia daugiau nusiskundimų arba atlikdami tyrimus bando sukčiauti juos atlikdami netinkamai. Gydytojai kiekvieno asmens skundus išklauso: jei sako, kad ką nors skauda, mes tiriame.

Tokios diagnozės kaip skausmas nėra. Negalima pasakyti: man taip skauda, kad aš negaliu eiti tarnauti. Ekspertizės metu ieškome ligos priežasčių, jų nenustačius asmuo pripažįstamas tinkamu karo tarnybai.

– Kaip dažnai sveikatą tikrinasi Lietuvos kariai?

N.Bražinskaitė: Profesinės karo tarnybos kariams profilaktinis sveikatos patikrinimas atliekamas kasmet. Karinė medicinos ekspertizė atliekama kas 4 arba 6 metai, priklausomai nuo kario amžiaus. Jos metu atliekamas detalus sveikatos patikrinimas. Žinoma, jeigu tarnybos metu išaiškėja naujų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali kisti kario tinkamumas karo tarnybai, karinė medicinos ekspertizė atliekama anksčiau.

– Ar netrūksta tų, kurie rūpinasi karių sveikata, tai yra karo medikų?

N.Bražinskaitė: Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriame su karo medicinos gydytojų, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, mažėjimu. Ir tai susiję ne su amžiumi.

Lietuvos kariuomenę palieka santykinai jauni specialistai. Ši problema ryškėja tik Lietuvoje. Todėl kyla grėsmė sėkmingam karinių operacijų vykdymui ir kariams gauti savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas.

– Rusijai užpuolus Ukrainą dažnas susimąstė dėl savo pasirengimo ginti šalį, pavyzdžiui, gerokai padaugėjo norinčiųjų tapti šauliais. Ar padaugėjo medikų, norinčių prisidėti prie karo medicinos?

N.Bražinskaitė: Ypatingo medikų susidomėjimo nėra.

– Svarbi ne tik fizinė sveikata. Pernai nuskambėjo net dvi istorijos apie įtariamas šauktinių savižudybes. Kaip vertinate psichologinę situaciją kariuomenėje?

D.Šliauterienė: Psichologinė situacija Lietuvos kariuomenėje šiuo metu atrodo stabili. Žinoma, kario uniforma nepadaro šauktinio nepažeidžiamo. Kariuomenė – tai labai didelė organizacija, natūralu, kad pavieniui yra įvairiausių nuotaikų.

Šauktiniai kariai yra ta pati visuomenės dalis, kurią matome ir už karinio dalinio tvoros, taigi tai, kas vyksta visuomenėje, galime pamatyti ir kariuomenėje.

Todėl viena svarbiausių šių metų temų, kurią siūlome profesinės karo tarnybos kariams ir šauktiniams, yra savižudybių prevencija, kurios metu mokoma atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir nukreipti pagalbos.

– Ar kariams lengvai prieinama psichologinė pagalba?

D.Šliauterienė: Kariams skirta nemokama visą parą veikianti psichologinės pagalbos telefono linija.

Karo psichologai taip pat veda įvairaus pobūdžio mokymus, seminarus, grupes kariams, atlieka dalinių organizacinio klimato tyrimus, teikia psichologinę pagalbą kariams po trauminių įvykių.

Karo psichologo vienas pagrindinių principų – būti kuo arčiau kario, todėl skiriamas dėmesys apsilankymams karių gyvenamosiose patalpose, bendravimui su karių vadais. Nuo pirmų dienų šauktiniai supažindinami su psichologinėmis paslaugomis ir skatinami prireikus kreiptis.

Buvimas šalia karių ne tik kasdienėje jų veikloje, bet ir pratybų metu teigiamai veikia karius, skatina bendradarbiavimą tarp karių ir psichologų, kartu paneigia nuostatas, kad psichologai reikalingi tik nestabilios psichikos ar jos sutrikimų turintiems asmenims.

Džiugina, jog didesnė dalis šauktinių, profesinės karo tarnybos karių nebemano, kad kreiptis į psichologą yra gėdinga. Norisi, kad visi suprastų, jog kreiptis pagalbos į specialistą yra ne silpnumo, bet atvirkščiai – stiprybės požymis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.