Kaip pagerinti organų donorystės situaciją Lietuvoje: siūlo naują modelį

Organų donorystė – jautri, dviprasmiška ir daug apmąstymų reikalaujanti sritis. Medikų komandos, transplantacijų koordinatoriai, policijos, greitosios pagalbos, karinių oro pajėgų ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos neretai dirba išvien, kad suteiktų pagalbą tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai, rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) pranešime žiniasklaidai.

organų donorystė.<br>T.Bauro nuotr.
organų donorystė.<br>T.Bauro nuotr.
organų donorystė.<br>Kauno klinikų nuotr.
organų donorystė.<br>Kauno klinikų nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja ir organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.<br>Z.Katkienės nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja ir organų donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.<br>Z.Katkienės nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas.<br>Asmeninio albumo nuotr.
organų donorystė.<br>Kauno klinikų nuotr.
organų donorystė.<br>Kauno klinikų nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Nacionalinio transplantacijos biuro inf.

May 11, 2022, 12:26 PM

Remiantis NTB statistika, organų donorystės situacija Lietuvoje su kiekvienais metais gerėja, o tai reiškia, kad kiekvienais metais galimybė gyventi yra suteikiama vis daugiau žmonių. Didėjant donorų skaičiui, kartu mažėja ir artimųjų prieštaravimas donorystei, žmonės vis dažniau įsigyja Donoro korteles.

2021 m. gale NTB užsakyta apklausa parodė, kad taip pat vis daugiau žmonių pritaria organų donorystei, renkasi ją palaikyti ir skatinti, tačiau šie žmonės nebūtinai turi Donoro korteles. 38 proc. apklaustųjų tuo metu taip pat išreiškė palaikymą numanomo sutikimo organų donorystės modeliui.

„Manau, kad bendra organų donorystės situacija Lietuvoje yra gera. Žinoma, visada yra kur tobulėti. Nemažas informacijos kiekis spaudoje, sėkmės istorijų pasakojimas, bei visuomenei žinomų, atpažįstamų žmonių įsitraukimas ir pritarimas padeda formuoti palankią organų donorystei nuomonę, skatina kalbėtis apie tai šeimoje“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro gydytoja anesteziologė reanimatologė ir organų donorystės RŠL koordinatorė Gabrielė Slunksnienė.

Naujas modelis – naujos galimybės

Kalbant apie organų donorystės situacijos Lietuvoje gerinimą, numanomo sutikimo modelio tema yra neišvengiama. Šį modelį jau taiko didžioji dalis Europos valstybių – Ispanija, Kroatija, Portugalija, Belgija, D. Britanija, Čekija, Suomija, Malta, Italija, Austrija, Norvegija, Slovėnija, Švedija, Vengrija, Slovakija, Bulgarija, Olandija, Lenkija, Liuksemburgas, Latvija ir Graikija.

Pagal šį modelį – kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą. Europos šalyse, kuriose veikia numanomo sutikimo organų donorystės modelis, bendras efektyvių organų donorų skaičiaus vidurkis 1 mln. gyventojų yra 18,01, kur veikia informuoto sutikimo modelis – 12,88.

„Nusprendę taikyti numanomo sutikimo modelį nei Europoje, nei pasaulyje netampame išskirtiniais. Daug Europos ir pasaulio valstybių, kurių valdymo ir valstybinė santvarka grįsta krikščioniška ar kitomis tikėjimo tradicijomis, jau kuris laikas ir nedvejodamos taiko šį modelį“, – teigia Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos prezidentas, LSMU Medicinos akademijos ir Universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas Andrius Macas.

Pirmiausia numanomo sutikimo modelis naudingas tuo, kad panaikina reikalavimą pritariantiems donorystei pildyti specialų sutikimą. Tai reiškia, kad visi žmonės, kurie palaiko donorystę, bet dėl tam tikrų priežasčių nespėja ar pamiršta užpildyti sutikimą – automatiškai tampa donorais. Tuo tarpu nenorintys gali pasirašyti nesutikimą ir, žinoma, bet kada pakeisti nuomonę.

„Kiekvienas žmogus, jei tai prieštarauja jo įsitikinimams – tai gali pareikšti bet kuriuo savo gyvenimo tarpsniu. Čia galime sakyti, kad ir atvirkščiai – pareikšti, kad sutinki, irgi nesudėtinga. Taip, tačiau sutikime, kad kartais, o tai visų pirma taikau sau, nelengva prisiruošti atlikti net ir nesudėtingą dokumentų užpildymą norint padėti kitiems“, – sako A. Macas.

Numanomo sutikimo modelis taip pat palengvina ir pasirinkimą artimiesiems. Šiuo metu, jei miręs žmogus nepasikalbėjo su savo giminaičiais ir nebuvo išreiškęs savo palaikymo organų donorystei įsigydamas Donoro kortelę – nuspręsti ar padovanoti mirusio artimojo organus ar ne gali būti itin sudėtingas sprendimas.

„Kasdien matome, kai staiga įvykus žmogaus smegenų žūčiai, artimiesiems tokią sunkią akimirką, gydytojams paklausus apie galimą donorystę, tenka svarstyti ką mąstė jų artimasis iki to nelemto įvykio. Spręsti klausimą ir dvejoti ar sutikti donorystei ar ne. Numanomo sutikimo modelis, mano manymu, ženkliai sumažintų šią perteklinę atsakomybę, kurią dabar dėmesingi ir rūpestingi artimieji turi prisiimti“, – teigia A. Macas.

Kitų šalių patirtis rodo sėkmę

Kadangi didžioji dalis Europos valstybių taiko numanomo sutikimo organų donorystės modelį – yra daug pavyzdžių, kuriais remiantis galima išskirti pagrindines sėkmes ir iššūkius, su kuriais kitos šalys susidūrė pereidamos prie šio modelio. O Lietuva iš šių patirčių gali pasimokyti.

Pirmas labai svarbus aspektas – šalis turi būti pilnai pasiruošusi užtikrinti efektyvų, sklandų ir kokybišką organų donorystės ir transplantacijos procesą, kadangi kaip rodo kitų šalių statistika – priėmus naująjį modelį donorų skaičius išauga.

„Lietuvoje turime profesionalius ir savo sritį puikiai išmanančius medikus bei išvystytą infrastruktūrą, kuri leidžia svarbius organus greitai pergabenti iš vieno miesto į kitą. Lietuva organų donorystės srityje taip pat labai glaudžiai bendradarbiauja ir su užsienio valstybėmis, o tai padeda gelbėti gyvybes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigia NTB direktorius Artūras Bagotyrius.

Antra – visuomenė turi suvokti organų donorystės naudą ir priimti tai kaip kilnų ir gerą darbą, kuris suteikia šansą kitam patirti gyvenimo džiaugsmus: gimtadienius, vestuves, vaikų auginimą. Svarbu suprasti ir tai, kad organų donorystės ir transplantacijos sritis Lietuvoje yra griežtai reglamentuota ir nuolat reguliuojama, o tai užtikrina, kad viskas vyktų pagal griežtai nustatytus reikalavimus.

„Manau, kad daugelis žmonių yra ne tik linkę padėti kitiems sunkiose situacijose , bet net ir aukotis. Tai parodė mūsų parama Ukrainai. Todėl padovanoti kam nors savo organus po mirties ir tapti Donoru yra ne tik kilnus žingsnis, bet ir reali galimybė išgelbėti kam nors gyvybę. Ir kad tai veiktų žymiai geriau, tereikia nedaug. Net ir numanoma donorystė galėtų būti geras žingsnis ta linkme. Aš pats esu pasirašęs donoro įsipareigojimą, bet manau, kad galėtų būti mažiau biurokratinių reikalų“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

2021 m. Kroatijoje efektyvių donorų skaičius 1 mln. gyventojų siekė 29,5, o Ispanijoje – net 40,3. Abi šios šalys taiko numanomo sutikimo organų donorystės modelį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.