Pacientams – šantažas ir sąskaitos už nemokamą gydymą: lupikavimo mastas jau bado akis

Politikai bando kopinėti medų plikomis rankomis. Taip ironiškai apibūdinama Seime brandinama mintis užkamšyti įstatyme paliktas landas iš pacientų imti priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>lrytas.lt koliažas
Sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>lrytas.lt koliažas
 Laimutis Paškevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
 Laimutis Paškevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Antanas Matulas<br>T.Bauro nuotr.
Antanas Matulas<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Remigijus Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
sveikatos priežiūros įstaigos pelnosi iš įstatymo landų.<br>T.Bauro asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 6:01 AM, atnaujinta May 20, 2022, 1:13 PM

Įstatymai numato, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas ir už jokias valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas iš pacientų negali būti reikalaujama mokėti papildomai.

Bet tikrovė gerokai skiriasi nuo deklaracijų. Pastaruoju metu vis daugiau sveikatos priežiūros įstaigų prašo pacientų susimokėti ne tik už patogumus, pavyzdžiui, vienvietę palatą, joje esantį televizorių ar geresnį maitinimą.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) fiksuoja vis daugiau piktnaudžiavimo atvejų, kai žmonėms tenka papildomai pakloti nemenkas sumas ir už valstybės apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kitaip rizikuosi net nepatekti pas gydytoją arba eilėje pas specialistą gali tekti laukti mėnesių mėnesius.

Seime prasidėjo diskusijos, kaip užkirsti kelią tokiam lupikavimui. Tiesa, nežinia, ar šiuos užmojus pavyks įgyvendinti – politikai pripažįsta, kad ir patys jaučia milžinišką pasipriešinimą.

Siūlo pagaliau apsispręsti

Atitinkamas įstatymo pataisas inicijavusi Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos politikams pasiūlė aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti, kokios paslaugos yra nemokamos.

Siūloma, kad papildomas mokestis galėtų būti imamas tik už vadinamąsias komforto paslaugas, o bet kokių priemokų ėmimas už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamas paslaugas būtų laikomas pažeidimu.

Aptikusi tokių atvejų VLK turėtų teisę nutraukti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Tuo metu dabar daugeliu atveju VLK, net ir nustačiusi galimus pažeidimus, nieko negali padaryti.

Įstaigos atstovų įsitikinimu, atsirasiantis didesnis aiškumas dėl papildomų priemokų už paslaugas apribotų galimybę piktnaudžiauti, be to, sumažintų kyšininkavimą.

Lenkia kitas valstybes

Už kokias asmens sveikatos priežiūros įstaigose suteikiamas paslaugas neteisėtai reikalaujama priemokų? Ar jos iš tiesų garantuoja geresnę paslaugų kokybę?

VLK teigimu, pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose neretai papildomai reikalaujama mokėti už gydytojo paskirtus tyrimus ar lašelines infuzijas.

Be to, iš pacientų įstaigos prisiduria už pagal prevencines programas atliekamus tyrimus, taip pat vakcinas nuo gripo, kurias rizikos grupėje esantiems pacientams priklauso gauti nemokamai, netgi įvairias pažymas, jau nekalbant apie plombas ar vienkartines priemones, sunaudotas teikiant odontologijos paslaugas vaikams.

Dabartine neaiškia padėtimi piktnaudžiauja ir antrines bei tretines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Antai kai kurios jų papildomai ima už tyrimus, kurie jau yra įskaičiuoti į gydytojų specialistų konsultacijų kainą.

Anot VLK, papildomai sumokėti prašoma ir už pačias gydytojų specialistų konsultacijas. Tokiu atveju pacientams paaiškinama, kad iš PSDF biudžeto mokama suma esą neatitinka realios konsultacijos kainos.

Nors Lietuvoje valstybės lėšomis finansuojama daug sveikatos priežiūros paslaugų, mokėjimo savo lėšomis lygis taip pat itin aukštas – jis siekia 32 proc. ir net dukart lenkia ES šalių vidurkį.

Beje, didžiausią savo lėšomis padengiamų išlaidų dalį Lietuvoje sudaro išlaidos vaistams (12,5 proc.) ir odontologijai (7,8 proc.). Priemokos už ambulatorines paslaugas sudaro 5,3 proc., o už stacionarines – 1,9 proc. ir taip pat dukart lenkia ES šalių vidurkį.

Be pinigų – į ilgą eilę

Gydymo įstaigos pacientų taip pat prašo papildomai sumokėti už pagerintą slaugą, tačiau nenurodoma, kuo ji skirsis nuo įprastos.

VLK teigimu, neteisėti yra ir reikalavimai papildomai susimokėti už brangius tyrimus, jų metu naudojamas kontrastines medžiagas, taip pat vaistus ir medicinos priemones, kurios naudojamos stacionarinio gydymo metu.

Papildomos sąskaitos neretai išrašomos netgi už suteiktas būtinosios pagalbos paslaugas.

Tokiu atveju paslaugos esą suteikiamos gerokai greičiau.

„Nesutikus sumokėti priemokos pacientai neregistruojami į eilę paslaugoms gauti“, – tvirtino VLK atstovai.

Taip atsiranda paskatos už bazinę kainą teikti prastesnės kokybės paslaugas, o aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik už papildomą užmokestį.

Tiesa, anot VLK, „aukštesnės“ kokybės mokamos paslaugos nebūtinai tokios ir yra. Iš tiesų tai esą yra normalios paslaugos, kurios ir turėtų būti teikiamos už valstybės apmokamą bazinę kainą.

Padėtis ypač drumsta

Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbo grupės posėdyje, kuriame diskutuota dėl priemokų panaikinimo, dalyvavę VLK vadovai taip pat akcentavo, kad dabartinė chaotiška tvarka kuria socialinio neteisingumo jausmą ir padalija ligonius į dvi grupes – varguolius ir turtuolius.

Pastarieji, turėdami daugiau finansinių galimybių, traukia pinigines reikalaudami geresnių paslaugų nei eiliniai pacientai. Tuo metu kiti žmonės krapšto paskutinius eurus, nes mano, kad jei nesumokės, tai nieko gera ir negaus, o juk sveikata – brangiausias turtas.

Anot VLK vadovo Gintaro Kacevičiaus, situacija gydymo įstaigose dėl priemokų yra ypač drumsta: „Žmonės primoka tai už tą, tai už aną. Dėl to kyla daug nepasitenkinimo ir, manau, jokie ministro įsakymai, nepakeitus įstatymo, dabartinio piktnaudžiavimo nepakeis.“

Be to, prognozuojama, kad nieko nedarant situacija gali dar labiau blogėti.

Pasak G.Kacevičiaus, dabartinė sistema skatina įstaigas už bazinę kainą teikti kuo prastesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, nes taip esą galima iš pacientų gauti pinigų papildomai.

Norėtų atsikratyti gėdos

VLK Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus teigimu, tai nemenki pinigai – kai kurių privačių gydymo įstaigų pelnas atskaičius mokesčius esą siekia apie 30 procentų.

V.Mockus „Lietuvos rytui“ teigė, kad dabartinės sistemos ydos ypač būdingos sostinės regionui, kur veikia didžiausios privačios medicinos įstaigos. Jos per metus iš PSDF gauna po kelis milijonus eurų. Iš viso per metus Vilniaus teritorinė ligonių kasa joms sumoka daugiau kaip 62 mln. eurų.

Tačiau, anot teritorinės ligonių kasos vadovo, šalia to iš pacientų per įvairiausias priemokas gydymo įstaigos dar prisiduria dukart ar triskart tiek: „Jei kasos už paprastą konsultaciją gydymo įstaigai sumoka kokius 25 eurus, ji iš paciento paprastai papildomai dar pasiima 50 eurų.“

Paklaustas, kad galbūt taip elgiasi tik viena kita privati gydymo įstaiga ir tai nėra masinis reiškinys, V.Mockus atsakė: „Taip daro didžioji dalis su retomis išimtimis.“

Anot jau dešimtmetį VLK Vilniaus teritoriniam padaliniui vadovaujančio mediko, tokia situacija tęsiasi metų metus ir esą nepanašu, kad kas nors keistųsi į gera.

Be to, pasak V.Mockaus, plika akimi buvo matyti, kad realybė gerokai skiriasi nuo teisinio reglamentavimo, visi tai žinojo, tik niekas nieko nedarė: „Mums reikia kuo greičiau atsikratyti šitos gėdos – arba uždrausti priemokas, arba jas įteisinti ir baigti su tuo veidmainiavimu.

Jei nieko nedarysime, prisišauksime dar daugiau bėdų, nes žmonės tai mato ir juos tai siutina.“

Tiesa, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius nėra tikras, ar ir šįkart politikai nepristigs valios atsispirti pinigingų privatininkų spaudimui.

„Politikų sprendimo laukiu kaip „Eurovizijos“ finalo. Jis nenuspėjamas“, – paklaustas, kokia tikimybė, kad Seimo komiteto nariai ryšis siūlyti panaikinti visas priemokas ir teiks projektą svarstyti, juokėsi pašnekovas.

Pasak V.Mockaus, politikai puikiai supranta, kad legalizavę priemokas pateks į rinkėjų mėsmalę, nes neišvengs kaltinimų panaikinus nemokamą mediciną. Kita vertus, uždaryti šitą landą esą irgi nebus lengvas žingsnis – sukils visas privatus sektorius su savo gausiais lobistiniais ištekliais.

Naudojamasi painiava

Seimo narių darbo grupei, kuri turi parengti siūlymus dėl priemokų, vadovauja Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Politikas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad gydymo įstaigos, panašu, piktnaudžiauja painiava įstatymuose ir dviprasmiškai skambančia nuostata, kad teisę į nemokamą gydymą turintys asmenys, savo iniciatyva pasirinkę papildomas paslaugas, už jas turi susimokėti.

Anot R.Žemaitaičio, dėl papildomų priemokų piktinasi tiek privačių, tiek viešųjų gydymo įstaigų pacientai: „Dabar daugelis įstaigų yra įsigudrinusios imti papildomą mokestį už tyrimus, už visokias tvarsliavas, kurios jau yra įskaičiuotos į bazinę paslaugų kainą. Žmonės dažnai to nežino, o įstaigos tuo naudojasi.“

Parlamentaras mano, kad jeigu dabartine tvarka piktnaudžiaujančios privačios gydymo įstaigos netektų PSDF lėšų, daugiau jų atitektų viešosioms: „Tokiu atveju galima būtų tikėtis, kad jos galėtų suteikti daugiau paslaugų ir nebūtų dabartinių eilių.

Nes dabar žmonės dėl eilių negali patekti pas specialistus, renkasi privačias įstaigas, kur dažnai sumoka visą kainą, nors yra apsidraudę ir turėtų gauti paslaugą nemokamai.“

Teiks artimiausiu metu

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad priemokos tampa vis mažiau valdomos, bet parlamentarų pozicijos dėl būsimo sprendimo tolsta.

Anot politiko, nors įstatymai numato, kad už paslaugas, kurios yra apmokamos iš PSDF biudžeto, negali būti reikalaujama priemokų, realybė yra kitokia.

„Pastebima vis daugiau piktnaudžiavimo su priemokomis. Atsidarę bet kurios privačios gydymo įstaigos interneto svetainę matome skirtingas paslaugų kainas. Vienokia ji, kai atvykstama su siuntimu, ir kitokia atvykus be jo.

Aš manau, kad piktnaudžiaujančios įstaigos turėtų netekti galimybės pretenduoti į PSDF lėšas.

Jei privatininkams baziniai paslaugų įkainiai atrodo per maži, jie gali pereiti tik prie komercinių paslaugų. Bet kokiu atveju aiškumas čia privalo atsirasti“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Matulas.

Seimo komiteto pirmininkas pripažino, kad kai kuriais atvejais valstybės nustatyti įkainiai už paslaugas iš tiesų yra per maži ir nepadengia išlaidų. Bet, jo nuomone, ateityje šią problemą reikėtų spręsti arba didinant įkainius, arba skatinant papildomą sveikatos draudimą.

Vis dėlto konservatorius tikisi, kad projektas bus registruotas per artimiausias kelias savaites ir dar šią Seimo sesiją įvyks jo pateikimas.

„Taip, kai kurie politikai bando laviruoti, bet aš matau spragas. Matau problemą ir ją reikia spręsti. Keitėsi daug valdžių, daug ministrų, bet ši problema taip ir liko“, – sakė A.Matulas.

Grįžtų sovietiniai laikai

Neatrodo, kad privačios gydymo įstaigos lengvai susitaikytų su Seimo narių užmojais, kuriuos vadina „politiniais žaidimais“.

Antai Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius mano, kad planuojami pokyčiai nėra teisingi.

Jo teigimu, visiškai uždraudus priemokas pacientams gali tekti dar ilgiau laukti vizito pas gydytoją, be to, ligoniai negalėtų patys pasirinkti paslaugos lygio.

Anot L.Paškevičiaus, nustačius bazinį sveikatos priežiūros paslaugos standartą pacientai nebegalėtų tikėtis pažangesnio gydymo, kuris yra ir brangesnis.

Pavyzdžiui, panaikinus priemokas ir galimybę rinktis, kojų venos esą galėtų būti operuojamos tik chirurginiu būdu, paliekant randus, bet ne pasirinkus brangesnį gydymą lazeriu ir klijais.

Tuo metu pažangesnės procedūros pageidaujantis pacientas už ją privalėtų sumokėti visą kainą.

Be to, žmogus negalėtų gauti paslaugų pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, nes dalis privačių gydymo įstaigų teiktų tik visiškai pacientų apmokamas paslaugas.

„Lietuvos ryto“ pakalbintas L.Paškevičius taip pat mano, kad, apribojus teisę rinktis paslaugas, gydymo įstaigą ar gydytoją, atgimtų vadinamasis „blatas“, mokėjimai vokeliuose siekiant sutrumpinti ar peršokant eiles arba norint gauti geresnes ar papildomas paslaugas. Jis taip pat kritikavo teiginius, esą VLK dėl priemokų sulaukia daug pacientų skundų.

L.Paškevičius priminė, jog siūlymų naikinti priemokas Seime būta ir 2014 metais, bet Konstitucinis teismas aiškiai įvardijo, kad galiojanti tvarka neprieštarauja pagrindiniam įstatymui.

Asociacijos vadovo nuomone, siūlymai naikinti teisę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras ir apmokėti kainų skirtumą sveikatos sistemą sugrąžintų į sovietinius laikus: „Tuomet visiems viskas buvo „nemokamai“, bet vargu ar kas norėtų tokio medicinos ar odontologijos lygio.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.