Specialistai nurodo, kad gripas 2021–2022 m. sezono, apie kurio pabaigą gegužės 23 d. pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), metu plito lengviau, nes vaikai sugrįžo į mokyklas, atgijo ir kitos socialinio gyvenimo sferos.
Dar prieš metus epidemiologai kartojo, kad gripas niekur neišnyko, o sergamumas juo ženkliai sumažėjo, nes užsikrėtimo koronavirusu vengę gyventojai tuo pačiu apsisaugojo ir nuo gripo.
Be to, COVID-19 pandemijos laikotarpiu lietuviai nepamiršo skiepytis nuo gripo. Praėjusio sezono metu buvo suskiepyta beveik 176 tūkst. gripo vakcinos dozių.
Sergamumo pikas buvo vasarį
Praėjusį sezoną gripas diagnozuotas 6 032 asmenims, tuo tarpu ankstesnįjį gripo sezoną (2020–2021 m.) gripo diagnozė patvirtinta 302 asmenims“, – lrytas.lt komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Peršalimo ligos labiausiai įsismarkavo šių metų vasario pradžioje. Tuomet sergamumas gripu ir Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 94,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Nieko panašaus Lietuvoje nebuvo jau kelis metus.
Palyginimui, ankstesnio gripo sezono metu Lietuvoje didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo gruodį (2020 m. 50-ą savaitę), kai siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Praėjusią žiemą ir šį pavasarį dėl gripo į ligonines vėl gulėsi keli šimtai Lietuvos gyventojų, daugiausia vaikai.
„2020–2021 m. gripo sezoną ligoninėse nesigydė nė vienas Lietuvos gyventojas, tuo tarpu šį gripo sezoną šalies ligoninėse gulėjo 345 asmenys, iš jų 10 asmenų buvo gydoma intensyvios terapijos skyriuje“, – nurodė G.Gargasienė.
Tačiau, laimei, šį ir praėjusį gripo sezoną dėl šios ligos nemirė nė vienas asmuo.
Gripo virusas – COVID-19 ėminiuose
Be to, šiemet Nacionaliniai visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) pavyko „pričiupti“ gripo virusą.
Iš 10 803 ėminių, paimtų COVID-19 ligai nustatyti, buvo tirti ir dėl gripo. Gripas nustatytas 117 iš šių ėminių. Praėjusio gripo sezono metu buvo paimta 10 ėminių gripo virusui nustatyti, tačiau gripo virusas nebuvo rastas.
Tuomet net baimintasi, kad dėl to gali kilti sunkumų pritaikant gripo vakciną kovai prieš ateinančio sezono virusą. „Tokiu atveju sunku pasakyti, ar tikrai vakcinos sudėtis sutaps su tą sezoną cirkuliuojančiu gripo virusu“, – lrytas.lt yra sakiusi G.Gargasienė.
Pasak jos, sergamumas gripo išaugo, nes į įprastas vėžes grįžo socialinis gyvenimas, kuris buvo išsimušęs dėl COVID-19 pandemijos.
„Ankstesnį gripo sezoną buvo itin apribotas socialinis gyvenimas, žmonės mažiau bendravo, mokėsi ir dirbo nuotoliniu būdu, itin kruopščiai laikėsi nespecifinių profilaktikos priemonių, todėl 2020–2021 m. buvo neįprastas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje, dėl neįprastai mažo užregistruoto susirgimų gripu skaičiaus“, – paaiškino NVSC atstovė.
Jau nupirko skiepus kitam sezonui
2021–2022 m. gripo sezono metu į gydymo įstaigas buvo pristatyta beveik 225 tūkst. gripo vakcinos dozių. Tam buvo išleista beveik 2 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, lrytas.lt nurodė Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ataskaitų duomenimis, gydymo įstaigose suskiepyta beveik 176 tūkst. gripo vakcinos dozių, t. y. 78 proc. nuo gauto vakcinų kiekio (gegužės 1 dienos duomenimis).
VLK pažymi, kad kiekvienais metais gripo vakcinas perka pagal pačių gydymo įstaigų suformuotą ir pateiktą poreikį.
„2022–2023 m. gripo sezonui gripo vakcina įsigyta, sutartis su tiekėju pasirašyta šių metų vasarį. Sutartis sudaryta dėl 221 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių. Tam prireiks beveik 1,67 mln. eurų PSDF lėšų“, – nurodoma VLK komentare.
Gripo vakcina Lietuvoje nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis. Be to, PSDF lėšomis kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės (spalį) iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužę).
Šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį, atsižvelgdamas į jį siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, vertina sergamumo dinamiką, hospitalizacijos rodiklius, taiko užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.
