„Prevencinės programos yra labai svarbios. Nuo to, kaip jos vykdomos, priklausys sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Ką pastebėjo šeimos gydytojai? Tiesiai šviesiai galima pasakyti, kad Lietuvos žmonės yra iš tų, kurie labiausiai nesirūpina savo sveikata“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje praėjusią savaitę pareiškė Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Ieškos radikalių priemonių
„Šeimos gydytojams nusibodo įtikinėti, skambinti, prašyti, kad būtina ateiti, nes nuo to priklauso jūsų sveikata. Šeimos gydytojai siūlo (...), imtis ir finansinių skatinimo priemonių. Pavyzdžiui, tiems, kurie piktybiškai atsisako dalyvauti prevencinėse programose, gyvybės draudimo mokestis turi būti pakeltas.
Gal reikia svarstyti klausimą, kad kiekvieno vizito metu būtų vieno, dviejų eurų mokestis. Jeigu žmogus dalyvauja, tai jokio mokesčio mokėti nereikia“, – siūlymą pateikė profesorius.
Pasak jo, pacientai dažniau ateina, jeigu jiems paskambina šeimos gydytojas, tačiau į slaugytojų prašymus jie visai nereaguoja, randa įvairių dingsčių ir pas gydytoją apsilanko tik ketvirtadalis.
Seimo narys Antanas Matulas pritarė, kad būtina ieškoti būdų prikviesti lietuvius pas gydytoją.
„Iki radikalių, iki kraštutinių priemonių... Kolegos, reikia kažkokių nestandartinių priemonių, nes efekto nėra. Apie tai kalbama eilę metų. Duodame nemokamai ir prašome: „žmogau būk gyvas, sveikas, anksčiau diagnozuokime ligą“ ir, deja, situacija nesikeičia ar net blogėja“, – sakė parlamentaras.
Prevencijai skirs virš 30 mln. eurų
Susirūpinimą įžiebė Valstybinės ligonių kasos (VLK) ataskaita, parodžiusi, kad prevencinėse progamose lietuviai dalyvauja vangiai.
„Tie skaičiai nėra, kokių mes norėtume. Procentais žiūrint, matome, kad tai yra 18 proc. tikslinės populiacijos“, – liūdnus skaičius apie gimdos kaklelio vėžio patikrą pateikė VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Tiesa, ji pridūrė, kad tai tik praėjusių metų statistika, žvelgti reikėtų į ilgesnį laikotarpį, nes tyrimą atlikti moterys gali kas trejus metus.
Dėl krūties vėžio pernai prevenciškai tikrinosi 26 proc. tą padaryti galėjusių moterų.
Šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos 5 ankstyvosios diagnostikos prevencijos programos. Jomis siekiama užbėgti už akių širdies ir kraujagyslių ligoms, gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiui.
2022 m. šioms programoms numatyta skirti daugiau nei 30 mln. eurų.
Tačiau nekyla abejonių, kad visos lėšos panaudotos nebus, nes prevencinėse programose nedalyvauja nei pusė žmonių.
Pacientams trūksta informacijos?
Nepaisant visų priemonių statistika nesikeičia jau 10 metų, sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
„Vykdymo procentas yra iki 40, informavimo – iki 60. Dabar matome, šiems metams numatyti veiksmai: infostendai, lankstinukai. Ar tai yra efektyvu? Ar ligonių kasos bandė klausti vėlai diagnozuotų pacientų, patenkančių į rizikos grupes, kodėl jiems vėžys buvo nustatytas vėlai?“, – retoriškai klausė N.Čiakienė.
POLA duomenimis, didžioji problema yra ne pacientų neklusnumas, o tai kad dauguma jų net nėra informuojami, nes nėra centralizuoto mechanizmo, kuris praneštų žmogui, kad jam jau priklauso dalyvauti prevencinėje patikros programoje.
„Tikrai daug žmonių, ypač jauno amžiaus moterų, kurios gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje turėtų dalyvauti nuo 25 m., pirmą sykį apie tai girdi“, – pastebėjo N.Čiakienė.
Ji taip pat skundėsi, kad iš pacientų istorijų ryškėja gydytojų nekompetencijos klausimas.
„Gaunamas įtartinas gimdos kaklelio rezultatas, tačiau pacientei sakoma, kad čia nieko tokio, pakartosime tyrimą po metų. Tris metus iš eilės kartojami tyrimai, kol pasidaro vėžys. Tai tikros istorijos“, – skundėsi POLA atstovė.
Pasak jos, pacientams labai sunku užsiregistruoti pas gydytojus, laukti tenka ir 3, ir 4 savaites.
N.Čiakienė taip pat nuogąstavo, kad ruošiamasi keisti pacientų informavimo apie dalyvavimą prevencinėse programose sistemą. Šiame procese šeimos gydytojai nebedalyvautų, o informavimas vyktų automatizuotai – elektroniniais laiškais.
„Tam informacinė pacientų registracijos sistema, e.sveikata turėtų veikti idealiai, o ji neveikia“, – pastebėjo POLA atstovė ir pažymėjo, kad artimiausiu metu ji nebus sutvarkyta.
