Viena vertus, „tai yra geriausia pamoka apie visuomenės sveikatos svarbą, kurią pasaulis turėjo per 100 metų“, – sakė buvęs JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius dr. Tomas Friedenas.
Tačiau jis pastebi, kad egzistuoja panikos ir aplaidumo ciklas. Etapą, kai dėl kilusio pavojaus esame susirūpinę jau išgyvenome, tad kyla grėsmė, kad stačia galva nersime į „aplaidumo fazę“.
Panikos ir aplaidumo ciklas – tai įprotis per mažai investuoti arba skirti nepakankamai dėmesio visuomenės sveikatos infrastruktūrai ir funkcijoms, reikalingoms infekcinių ligų protrūkių prevencijai, identifikavimui, apribojimui, reakcijai į kilusį pavojų.
Pasak specialistų, kita pandemija atrodo neišvengiama.
„Gyvename pandemijų amžiuje“, – sakė epidemiologas ir „Pandefense Advisory“ – tarpdisciplininio ekspertų tinklo, atsakingo už pandemiją, generalinis direktorius dr. Larry`is Brilliantas
Dauguma gyvūnuose atsirandančių infekcinių ligų įveikia tarprūšinį barjerą ir tampa pavojingos žmonėms. Su tuo susijusios rizikos per pastaruosius 20 metų labai sparčiai augo.
COVID-19 pandemijos metu visuomenės sveikatos srityje neabejotinai buvo padaryta klaidų, tačiau karti patirtis mus daug ko išmokė, sako JAV vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas dr. Anthony Fauci.
„Investicijos į pagrindinius ir klinikinius biomedicinos tyrimus leido mums precedento neturinčiu greičiu sukurti labai veiksmingas vakcinas. Niekada neįsivaizdavome, kad tai galėtų būti padaryta taip greitai“, – teigė A.Fauci.
„Turime ir toliau investuoti ne tik į mokslą, bet ir į visuomenės sveikatos infrastruktūrą. Taip pat turime prisiminti, ką reiškia turėti visuomenės sveikatos sistemą, kuri negalėjo reaguoti taip, kad atitiktų iššūkį, su kuriuo susiduriame“, – pridūrė jis.
T.Friedenas pabrėžia, kad svarbu užbaigti panikos ir aplaidumo ciklą, nes kitaip ligų protrūkiai vėl gali išvirsti į naują pandemiją, kurios pasekmių – milijonų prarastų gyvybių, poveikio sveikatos priežiūros sistemai ir psichologinei sveikatai, ekonomikai, švietimui – išmatuoti beveik neįmanoma.
Didžioji pasirengimo naštos dalis tenka visuomenės sveikatos institucijoms, tačiau eiliniai žmonės gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį. Infekcinių ligų ekspertai įvardijo, kas gali būti padaryta:
1. Padidinti finansavimą prevencijai
Specialistai skundžiasi, kad sprendimų priėmėjus labai sudėtinga įtikinti potencialių grėsmių tikrumu.
„Sunku žmonėms, kurie turi storas pinigines įtikinti jas praverti, kai viskas, ką gali pasakyti: „Gal taip nutiks, o gal ne, bet mums reikia skirti milijardus dolerių šiai sričiai“, – sakė Kizzmekia Corbett, Harvardo imunologijos ir infekcinių ligų docentė.
Jos komanda sukūrė iRNR-1273 – koronaviruso vakciną, kurios gamybos ėmėsi „Moderna“ kompanija.
„Dėl to dažnai daugybė pinigų ir protinių pajėgumų skiriama gydymui, o ne prevencijai. Mes norime, kad šis mąstymo būdas pasikeistų“, – paaiškino K.Corbett.
Taip pat reikia daugiau investicijų į pasaulinę sveikatos priežiūrą. Pasak L.Brillianto, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biudžetas yra mažesnis nei kai kurių didelių JAV miestų. Turėdama menkus finansinius pajėgumus PSO turi pasirūpinti pandemijų rizika ir žmonių sveikata daugiau 200 pasaulio valstybių.
„Turime galvoti apie pasirengimą pandemijai, nes tai tikrai stiprina visuomenės sveikatos sistemą visame pasaulyje“, – pabrėžė L.Brilliantas.
2. Apsaugoti aplinką
Pandemijų prevencija susideda ir iš rūpinimosi gamta. Žmogaus santykis su ja – dažna naujų infekcinių ligų atsiradimo priežastis.
Atliekant zoonozinių ligų sukėlėjų tyrimus, rizika buvo didžiausia, kai dėl žmonių išnaudojimo ir buveinių naikinimo laukiniams gyvūnams kilo grėsmė. Vyksta medžioklės, žmonių naudai užimami natūralūs laukinių gyvūnų gyvenamieji plotai, o jie patys atsiduria turguose. Dėl patiriamo streso, netinkamų gyvenimo sąlygų jie lengviau užsikrečia ligomis, didėja naujų infekcijų atsiradimo grėsmė
Būnant šalia stresą patiriančių, sergančių gyvūnų arba juos valgant, žmonėms kyla didesnė užsikrėtimo rizika, CNN yra sakiusi Kalifornijos universiteto medicinos ir epidemiologijos profesorė dr. Christine Kreuder Johnson. Viruso perdavimo žmogui galimybė didesnė, jei gyvūnų DNR panaši, arba tai atvejais, kai gyvūnai ir žmonės daug metų gyveno kartu, pavyzdžiui, kiaulių ar galvijų.
Žinoma, kad įtakos turi ir klimato kaita. „Dėl kylančios temperatūros gyvūnai migruoja iš pietų į šiaurę. Gyvūnai keičia savo teritoriją, jie kontaktuoja su kitais gyvūnais, su kuriais anksčiau niekada neturėjo jokio tiesioginio kontakto. Ir jie keičiasi virusais, kaip ir su mumis“, – įspėjo L.Brilliantas.
3. Reaguoti anksti ir greitai
Infekcinių ligų aptikimas, kol jų protrūkiai dar maži, leidžia išvengti tolesnio viruso plitimo.
„Esame pasiūlę globalų tikslą, kurį vadiname 7–1–7: kad kiekvienas protrūkis bet kurioje pasaulio vietoje būtų aptiktas per septynias dienas nuo jo atsiradimo, apie jį pranešama per vieną dieną ir per septynias dienas būtų įgyvendintos kontrolės priemonės“, – sakė T.Friedenas.
4. Geresnė viešoji komunikacija
Krizių laikotarpiu itin svarbus pasitikėjimas. Tačiau koronaviruso iššūkis parodė, kad daugybė žmonių nepasitiki, nei valdžios sprendimais, nei visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patarimais, pastebi T.Friedenas.
Pasak jo, COVID-19 laikotarpiu patikimos informacijos pateikimas strigo, ji arba nepasiekė gyventojų, o kintantys duomenys kūrė nepasitikėjimo jausmą.
Komunikaciją apie pandemiją buvo „sudėtinga“, pripažino CDC direktorė dr. Rochelle Walensky.
„Kovoje prieš bendrą priešą – koronavirusą – esame susiskaldę. Privalėjome priimti sprendimus nors neturėjome idealių duomenų ar laiko, bet jei tuo metu nebūtume priėmę sprendimo, tai taip pat būtų sprendimas“, – sakė ji.
R.Walensky planuoja skirti daugiau laiko ieškodama būdų, kaip visuomenės informuotumą paversti pandemijų prevencijos dalimi.
5. Kova su klaidinga informacija
Sakoma, kad melas gali apkeliauti pusę pasaulio, kol tiesa net neužsideda batų.
„Gydytojams ir kitiems buvo sunku susidoroti su virusine dezinformacija, kuri plinta net greičiau nei omikron atmaina“, – sakė T.Friedenas.
Dezinformacija apie pandemiją gali turėti įtakos žmonių motyvacijai, įsitikinimams ir sprendimų, susijusių su jų arba artimųjų sveikata, priėmimui.
Kai kuriose socialinės žiniasklaidos platformose, pvz., „Instagram“ ir „TikTok“, įdiegtos funkcijos, leidžia žmonėms gauti informaciją apie koronavirusą ir vakcinas iš patikimų sveikatos organizacijų.
Kalbėtis su artimaisiais apie jų platinamus klaidinančius ar melagingus įrašus socialinėje žiniasklaidoje nėra lengva, tačiau yra būdų, kaip tai padaryti sumaniai ir su empatija.
6. Rūpinkitės savo pačių sveikata
Stiprus imunitetas ir gera bendra asmeninė sveikatos būklė prisideda prie to, kad užkertamas kelias plisti rimtoms ligoms.
„Viena iš priežasčių, kodėl koronavirusas nužudė tiek daug žmonių, yra tai, kad labai daug asmenų buvo pažeidžiami dėl sveikatos problemų“, – sakė T.Friedenas.
Sveikos gyvensenos įpročiai, palaikantys imunitetą, gali „padaryti tikrai didelį skirtumą“, sakė jis.
Vartokite vaistus, jeigu juos jums paskyrė gydytojas, atraskite jums patinkantį sveiką maistą, nerūkykite patys ir pasyviai, rekomendavo T.Friedenas.
„Sveikata nebūtinai reikalauja graužtis dėl to, ko turime atsisakyti. Verčiau išsiaiškinkite, kokie gerą sveikatą palaikantys dalykai jums patinka. Užsiimkite jais“, – patarė T.Friedenas.
Parengta pagal CNN inf.
