„Visuomenė priprato, kad kovido lyg tai nėra, bet virusas niekur iš Lietuvos neiškeliavo. Jis gyvena tarp mūsų ir tas jo buvimas mūsų visuomenėje didžiausią riziką susargdinti, užkrėsti turi asmenis, kurie priklauso labai sudėtingoms rizikos grupėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė D.Razmuvienė.
Ji patikslino, kad kalba apie asmenis, kurie turi lėtines imuninės sistemos ligas, onkologinius pacientus. Todėl šios rizikos grupės žmonės Lietuvoje jau pradėti skiepyti ketvirta vakcinos nuo COVID-19 doze.
Išskyrė kelias savivaldybes
Epidemiologė pabrėžė, kad likusią riziką atspindi ir toliau fiksuojami nauji COVID-19 atvejai, o sergamumu išsiskiria pajūrio savivaldybės.
„Kaip matome Lietuvoje fiksuojami sergančiųjų skaičiai iki 100 ir iki 200 (kasdien, red.). Sergamumo rodikliai kai kuriose savivaldybėse, sakykime, Neringos, Palangos savivaldybės, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų dar serga virš 100 asmenų.
Bendras sergamumas Lietuvoje siekia 53 (atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, red.). Tai patvirtina, kad virusas Lietuvoje tebegyvena, ne taip aktyviai, nes žmonių populiacija apie 70 proc. jau turi tą apsaugą, kas sudaro barjerą, tam tikrą užkardą, virusui užkrėsti tuos žmones su apsauga“, – teigė D.Razmuvienė.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausias sergamumas COVID-19 infekcija fiksuojamas Palangos ir Druskininkų savivaldybėse, o mažiausias – Rietavo ir Šalčininkų rajono, kur per paskutines dvi savaites nenustatytas nei vienas koronaviruso atvejis.
Kas skiepijasi ketvirta vakcina?
D.Razmuvienė pabrėžė, kad rizikos grupės asmenys turėtų revakcinuotis arba pasiskiepyti, jei to dar nepadarė, ir taip pasiruošti rudenį prasidėsiančiam šaltajam metų laikotarpiui.
Kol daugelis lietuvių svarsto, kad sprendimą dėl skiepo priims, atsižvelgę į epidemiologinę situaciją, D.Razmuvienė pastebi, kad nuspėti rudens situaciją išlieka sudėtinga.
„Kalbant apie ateinantį rudenį, žiemos laikotarpį, kol kas nei vienam mokslininkui nėra aišku, kokia koronaviruso atmaina gali atsirasti. Galbūt dar viena graikiškos abėcėlės raidė?“, – pastebėjo epidemiologė.
Tuo pačiu ji pridūrė, kad nuo metų pradžios Lietuvoje dominuojanti koronaviruso omikron atmaina ir jos atšakos didelių staigmenų pateikti jau nebeturėtų.
„Manau, kad dėl omikrono, kuriuo labai nemaža Lietuvos visuomenės dalis prasirgo ir pasiskiepijo, nes vakcina veikia omikron virusą, tai viskas turėtų būti gerai. Bet kaip elgtųsi koronavirusas, atsiradus visiškai naujai atmainai, niekas negali nuspėti“, – sakė D.Razmuvienė.
Tačiau, pasak epidemiologės, nereikėtų manyti, kad tiems, kurie nuspręs nesiskiepyti nuo COVID-19, vėl grės papildomi ribojimai.
„Prasidėjo skiepijimas ketvirta doze, bet visos visuomenės skiepyti nereikia. Nėra nei rekomendacijos, nei prievolės, nei kažkokie draudimai bus, jei tu nebūsi paskiepytas ketvirtą kartą. Ketvirta dozė yra skirta labai sudėtingomis ligomis sergantiems žmonėmis“, – pabrėžė D.Razmuvienė.
Vakcinų perteklius – normalu
Epidemiologė tikino, kad šiuo metu nuo koronaviruso Lietuvoje kasdien pasiskiepija 200–300 žmonių. Daugelis žmonių vakciną jau gavo, turimas jų perteklius. Tačiau vakcinas išpilti tenka ir dėl griežtų jų naudojimo taisyklių.
„Taip, vakcinų galiojimas nėra ilgas – būna nuo pusės metų iki 8 mėnesių. Saugojimo sąlygos yra griežtos, palaikoma – 60, – 80 laipsnių temperatūra. Atšildžius vėl laikas trumpėja.
Jei per dieną užsiregistruoja 10 žmonių, o ateina 3, tai atšildyta vakcina nebegali būti naudojama kitą dieną. Reiškia, ji turi būti naikinama. Ta praktika yra ir kitose šalyse. Čia ne vienintelė Lietuva taip „neūkiškai“ elgiasi“, – aiškino D.Razmuvienė.
Paklausta apie vakcinų perteklių, epidemiologė pabrėžė, kad tai daug geresnė situacija, nei skiepų stoka.
„Geriau, kai vakcinos yra daugiau, negu kai jos trūksta“, – sakė D.Razmuvienė.
Pasak jos, įprasta praktika, kad skiepo nuo bet kokios užkrečiamosios ligos įsigijama daugiau, taip apsidraudžiama.
„Sakykime, vakcina nuo tuberkuliozės visada įsigyjama galvojant ir skaičiuojant 50 proc. „nulaistymą“. Tiesiog neįmanoma iš daugiadozio flakono išskiepyti visas numatytas dozes (…) tai yra imunobiologinis prepatas, kuris turi labai griežtas savo naudojimo taisykles“, – pabrėžė epidemiologė.
Praėjusią parą nustatyta 212 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
