Į Vilniaus sprendimą medikai žvelgia su siaubu: savivaldybės pasiaiškinimas sukėlė juoką

Vilniečiai bei miesto svečiai vis garsiau stebisi sostinės pakelėmis, parkais ir kitais žalumos lopinėliais. Birželio vidurys, o žolė dar nešienauta, vaikams pažastis siekia. Situacija Vilniuje sulaukia politikų ir sveikatos specialistų dėmesio. Pastarieji neabejoja, šalies sostinėje padaugės žmonėms pavojingomis ligomis užsikrėtusių erkių.

Milda Žygutienė sako, kad sostinės pievose susidarė erkėms itin palankios sąlygos.<br>lrytas.lt koliažas
Milda Žygutienė sako, kad sostinės pievose susidarė erkėms itin palankios sąlygos.<br>lrytas.lt koliažas
Remigijus Žemaitaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>V.Skaraičio nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gydytoja Milda Žygutienė<br>R.Jurgaičio nuotr.
Gydytoja Milda Žygutienė<br>R.Jurgaičio nuotr.
Skiepai nuo erkinio encefalito.<br>T.Bauro nuotr.
Skiepai nuo erkinio encefalito.<br>T.Bauro nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Erkės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 10, 2022, 7:16 PM, atnaujinta Jun 11, 2022, 10:52 AM

Svarsto kompensuoti skiepą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė šią savaitę pasakojo, kad Lietuvoje kasmet erkiniu encefalitu vidutiniškai užsikrečia 4 šimtai gyventojų, pavieniais atvejais infekcija sukelia mirtį.

„Didesnis sergamumas stebimas darbingo amžiaus žmonių grupėse. Tai 55+ amžiaus asmenys. Problema ta, kad beveik trečdalis žmonių, kurie suserga erkiniu encefalitu, iki galo nepasveiksta ir jaučia liekamuosius reiškinius visą gyvenimą“, – opią bėdą išskyrė L.Ašoklienė.

Nuo erkinio encefalito efektyviai apsaugo vakcina, tačiau Lietuvoje šis skiepas nėra kompensuojamas. Viena vakcinos dozė kainuoja maždaug 30 eurų, tad išlaidos daugelį atbaido.

Epidemiologė pasakojo, kad jau kelerius metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kabinetuose vis pasvarstoma, jog skiepas galėtų būti kompensuojamas bent daliai gyventojų, bet konkretus sprendimas niekaip nepriimamas.

Pasak L.Ašoklienės, artimiausiu metu bus keliamas klausimas dėl vakcinos nuo erkinio encefalito kompensavimo 55 metų ir vyresniems asmenims, gyvenantiems Lietuvos regionuose, kur sergamumas erkiniu encefalitu yra didžiausias.

„Bet dėl šito klausimo dar turime apsitarti koordinavimo taryboje ir atitinkamai įsivertinti finansines galimybes“, – sakė L.Ašoklienė.

R.Žemaitaitis: „Šiurpu, kas darosi Vilniuje“

Į epidemiologės pristatytus duomenis itin karštai sureagavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

„Loreta, jūs mane šokiravote. Šeši metai jūs sprendžiate, tariates, mąstote. Dabar sakote, kad kitą savaitę rinksitės į kažkokią „prieglušių“ kompaniją, taip pavadinsiu, ir nuspręsite, ką darysite“, – piktinosi R.Žemaitaitis.

Jis aiškino, kad žolės nenupjovus iki pirmosios birželio savaitės, erkių padaugėja 2–3 kartus.

„Tai kol jūs, ufonautai susirinkę kalbėsite, kiek ir kam kompensuoti, šitos erkės plis į visus galus“, – karščiavosi parlamentaras.

R.Žemaitaitis atkreipė dėmesį ir į situaciją Vilniaus mieste, kur nuspręsta auginti natūralias pievas, ragino SAM „išsikviesti“ Vilniaus merą Remigijų Šimašių.

„Yra šiurpu, kas darosi Vilniuje. Nueikite, pažiūrėkite, kas darosi prie Baltojo tilto, Vingio parke, Kalnų parke. Ar suvokiate, kad ministerijos neveiklumas stumia dar vieną epidemiją tarp žmonių?

Anglijoje turime pavyzdį, kaip išplito erkinis encefalitas, kiek turime mirštančių žmonių. Lygiai to paties norite čia? Jūs puikiai žinote, kad jei ir pritarsite (kompensavimui, aut.), tai skiepas gal bus rugsėjo mėnesį. Viskas bus į kitus metus, bet žolė dabar nenupjauta“, – griežtu tonu kalbėjo R.Žemaitaitis.

Pievos – ne ministerijos reikalas

Tačiau politikui buvo priminta, kad priekaištai dėl konkrečios savivaldybės darbo neturėtų būti skiriami SAM, nes ši įtakos vietinės valdžios sprendimams neturi.

„Taigi čia šienauja meras, o ne Sveikatos ministerija. Dar dalgius įduok sveikatos ministerijai. Tegul eina šienauti“, – ironizavo komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seimo kolegoms užkliuvo ir SAM specialistų adresu iš R.Žemaitaičio lūpų nuskrieję epitetai.

„Jūs tikrai bent dviem savo žodžiais įžeidėte ministerijos kolektyvą. Prašyčiau jūsų atsiprašyti ir atsiimti žodžius „ufonautai“ ir „prieglušiai“. Tai yra visiškai nekorektiški žodžiai“, – į politiką kreipėsi komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Bet R.Žemaitatis ir toliau karščiavosi.

„Aš išeisiu į spaudą, į televiziją ir parodysiu, kaip „ufonautų ministerija“ dirba“, – savo žodžių išsižadėti nenorėjo Seimo narys.

Galiausiai R.Žemaitaitis kiek aprimo ir atsiprašė. „Jūs kalbėkite, ne apie skiepus, o apie ūkinę dalį, kuri šiai dienai yra balaganas mieste. Priimkime taisykles, kada laukai turi būti šienaujami. Atsiprašau dėl savo žodžių, bet ta betvarkė, kurią matau iš ūkinės pusės... negaliu patikėti“, – sostinės pievomis piktinosi politikas.

Nušienaus, kai prisiveis būriai erkių?

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pasirinktą šienavimo politiką motyvuoja tuo, kad žalieji plotai padeda apsaugoti miestą vasarą nuo perkaitimo ir taršos.

„Pastaruoju metu daugėja tyrimų apie teigiamą emocinį žalumos poveikį žmogui, tvaraus šienavimo atžvilgiu svarbu, kad nenuskustoje žolėje lieka gyvybė, įskaitant natūralius erkių priešus, nežūva visa ekosistema, tai pat labai svarbu žmonių sveikatai“ , – teigiama lrytas.lt atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėjos Ramunės Baniulienės komentare.

Ji taip pat nurodo, kad masinis pievų šienavimas numatomas apie Jonines. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) medicinos entomologė Milda Žygutienė tikina, jog tuomet šaukštai jau bus po pietų.

„Bet procesas su erkėmis vyksta jau nuo kovo mėnesio. Iki Joninių jau dvi erkių kartos gali išeiti toje žolėje“, – lrytas.lt sakė NVSC specialistė.

„Savivaldybė argumentuoja, kad per tas pievas niekas nevaikšto, nėra ten ko eiti. Bet mes nekalbame apie pavojų, kad žmogus pateks į nesaugią vietą ir jam įsisiurbs erkė. Kalba eina apie tai, kad nepjaunamos pievos, tie aukštos žolės plotai sudaro palankias sąlygas erkių gausai ir plitimui į naujas teritorijas“, – grėsmę įžvelgė M.Žygutienė.

Ji paaiškino, kad erkes miestų erdvėse išplatino paukščiai, kuriuos galima pavadinti šių kraujasiurbių „pavežėjais“.

„Tam tikros paukščių rūšys maitinasi arba lizdus suka ant žemės paviršiaus. Erkė tų paukščių krauju maitinasi kelias dienas. Jeigu ji nukris į palankią terpę – pievą su aukšta žole – tai ten įsikurs ir išgyvens. O jei suaugusi patelė apvaisinta, ji sudės kiaušinius ir turėsime papildomą veisyklą“, – įspėjo M.Žygutienė.

Savivaldybės aiškinimai sukėlė šypseną

Ji pridūrė, kad erkių ligos plinta ir per pievose gyvenančius graužikus. Ne visos erkės nešioja žmonėms pavojingas ligas, bet užsikrėtęs voragyvis pasimaitinęs graužiko krauju perduoda virusą jam. Vėliau įsisiurbs „švari“ erkė, kuri per graužiko kraują užsikrės, o ligą galiausiai galės perduoti ir žmogui.

Entomologei nesuprantami atrodo savivaldybės paaiškinimai, kad erkių skaičių sureguliuoti padės ir natūralūs jų priešai.

„Kiek žinau, jie (savivaldybė, aut.) savų specialistų neturi, tad norėčiau žinoti, kur jie šito prisiskaitė. Kai parašo, kad erkes valgo skruzdės ir vorai, kyla klausimas, ar yra kas nors matęs erkę voratinklyje?“, – retoriškai klausė entomologė.

„Neturi erkės priešų. Gal ją atsitiktinai kas ir sules, bet įtakos jų populiacijai tas nenorės. Savivaldybės atstovai argumentavo, kad aukštoje žolėje daug ežiukų, o jie erkėmis kaip tik ir minta.

Greitai įrodžiau, kad erkės ežiukais minta. Jų ir visos nosytės būna apaugusios erkėmis. Neaišku, kas ką čia suvalgys“, – juokėsi M.Žygutienė.

Vilniaus miesto savivaldybė remiasi ir NVSC statistika, kuri rodo, kad praėjusiais metais, kai Vilniuje pievos buvo šienaujamos tvariau, susirgimų erkių platinamomis ligomis nepadaugėjo lyginant su ankstesniais metais, o netgi buvo fiksuojamas mažesnis užsikrėtusiųjų rodiklis.

Tačiau NVSC atstovė nurodė, kad šie duomenys interpretuojami klaidingai.

„Savivaldybė skelbia, kad nedaugėja susirgimų, bet tai netiesa. Nekorektiška lyginti dvejus metus. Reikėtų šiek tiek daugiau paimti“, – patikino M.Žygutienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.