Posėdyje pasisakė ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis neslėpė, kad reforma sulaukė kritikos, tačiau tikino, kad jaučiamas ir palaikymas, o svarbių pokyčių imtis jau ruošiasi 10 šalies savivaldybių.
„Yra laikas mėtyti akmenis, yra laikas juos rinkti. Matyt, šiandien visi kartu esame svarbiame etape. Turėjome susitikimų ir su šeimos medicinos atstovais, savivaldybėmis, kurios pareiškė norą tapti pirmosiomis, kurios steigs Sveikatos centrus. Tai būtų Molėtų, Šilalės, Kaišiadorių, Širvintų, Elektrėnų, Zarasų, Pakruojo, Akmenės, Klaipėdos ir Šiaulių rajonų savivaldybės“, – pasakojo ministras.
A.Dulkys tikino, kad gana tobulinti esamą projektą, nes atėjo laikas priimti sprendimus ir judėti į priekį, tačiau teisinosi, kad pervarka nėra atliekama skubotai.
„Dažnai yra toks naratyvas, kad kažką skubiname, nes norima įsisavinti kažką. Tikrai ne. Labai aiškiai pristatyta, kad kalba eina ne apie finansavimą, bet apie pokyčius, pridėtinę vertę, tai, kad investicijos nėra įsisavinimas. Tie pasiūlymai, kurių esame sulaukę, kad dalykite (pinigus, aut.) visoms savivaldybėms po lygiai, tokių dalykų būti negali“, – tikino ministras.
Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka planuojama įvairiomis kryptimis. Jai įgyvendinti numatytą skirtį nemenką „europinių“ lėšų sumą – viso 800 mln. eurų.
Tačiau Seimo reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga į ministro pasisakymą sureagavo pastebėdamas, kad į medikų išsakytą kritiką teikiamam projektui atsižvelgta nebuvo.
„Turbūt gavote jaunųjų gydytojų, profesinių sąjungų, šeimos gydytojų nuomonę. Ji toli gražu nekvepia jokiais susitarimais. Medikai neišgirsti, jokio pakeitimo nėra pridaryta“, – piktinosi A.Veryga.
„Manau, spekuliuojama tais pasakymais dėl susitarimo. Susitikimas nereiškia išklausymo“, – pridūrė buvęs Sveikatos apsaugos ministras.
Nesutaria dėl sveikatos centrų vizijos
Prie diskusijų prisijungęs Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narys, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas abejojo SAM siūlomu pertvarkos modeliu, kurio centre – sveikatos centrai.
„Ar mums sveikatos centrų reikia? Jeigu bus apsispręsta juos kurti, tai reikia padaryti savarankiškas sutartis, ne ministro nustatytas, kad sveikatos centrus sudarytų atskiri juridiniai vienetai. Dabar didžiausia problema yra tai, kad sveikatos centrai bus formuojami pagal pavyzdinę sutartį, kurią nustatys ministras. Dulkys norės vienokios sutarties, o po dviejų metų atėjęs kitas ministras sakys, kad reikia kitokią sutartį rašytis“, – skundėsi G.Urbonas.
Tuo metu Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė aiškino, kad sveikatos centrai nėra privalomi, jie tik vienas iš galimų mažesnėms savivaldybėms siūlomų modelių.
„Savivaldybės yra labai skirtingo dydžio: nuo 2 tūkst. gyventojų Neringoje iki 500 tūkst. Vilniuje. Vienos labiau išvysčiusios privačią šeimos mediciną, kitos – mažiau. Tas pats ir su ambulatoriniais specialistais, ligonių profiliais. Surasti vieną bendrą modelį visai Lietuvai neišeina.
Todėl mes ir siūlome dar vieną instrumentą – mažoms savivaldybėms turėti sveikatos centrą, kuris daugiausia tinka toms savivaldybės, kurios dabar remiasi mažųjų ligoninių modeliu, turi tik terapiją ir slaugą“, – dėstė viceministrė.
Reformą kritikavusiems medikų atstovams ne kartą skriejo priekaištai dėl to, kad jie nepasiūlo alternatyvų, tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininkė Alma Astafjeva skundėsi, kad tam trūko laiko. Ji taip pat negatyviai įvertino sveikatos centrų idėją.
„Matome didžiules rizikas dėl medicinos darbuotojų (…) Jeigu yra siūloma daryti struktūrinius centrus, tai pirmiausia turėjo būti atliktas poveikio vertinimas, kaip tai paveiks medikus, nes jie turės dirbti savaitgaliai, turės eiti į kitą gydymo įstaigą.
Mes iš principo siūlome nepritarti savivaldybės sveikatos centro kaip struktūrinio vieneto atsiradimui. Ypač tų atvejų, kur jungimas yra su ligonine ir antriniu lygmeniu“, – šeimos gydytojų atstovų poziciją išdėstė A.Astafjeva.
Tuo metu D.Jankauskienė patikino, kad sveikatos centrų modelį palaiko Pasaulio sveikatos organizaciją, o šeimos gydytojai esą neskiria vadybinių ir klinikinių klausimų. Todėl viceministrė žadėjo, kad medikams į kylančius klausimus bus stengiamasi atsakyti susitikimų metu.
Po aštrių diskusijų komitetas pritarė pertvarkai, bet SAM siūlomas įstatymų pataisas dar svarstys Seimas.
Skundų dėl pertvarkos sulaukta ir anksčiau
Lrytas.lt primena, kad ir prieš kelias savaites Seime šeimos gydytojų organizacijų atstovai taip pat liejo nepasitenkinimą ir skundėsi, kad pertvarka vykdoma neįsiklausant į jų nuomonę.
Medikai teigė, kad specialistų komanda nepadės išspręsti paciento bėdų, nes vertins tik skirtingas sistemas, visa apimančias žinias apie jį surinkti esą gali tik šeimos gydytojas.
„Šeimos gydytojas, pažinodamas pacientą, turi geriausias galimybes įvertinti, ko jam iš tiesų reikia“, – sakė LŠGPS valdybos narė Rasa Isevičienė.
Šeimos gydytojai taip pat skundėsi, kad pertvarkai lipdomas „Slovėnijos modelio“ pavyzdys. Pasak jų, panašūs pakeitimai šioje šalyje atlikti visai neseniai, jau yra ženklų, kad jie gali duoti ir neigiamą rezultatą.
„Slovėnijoje (rezidentai, red.) jau nebenori stoti į šeimos mediciną, nes jie tampa nebe gydytojais, o tik tam tikro siauro paslaugų spektro teikėjais“, – pastebėjo R.Isevičienė.
Jos teigimu, nuskriaustas liks ir pacientas, nes dabar gavęs šeimos gydytojo siuntimą jis specialistą gali pasirinkti laisvai visoje Lietuvoje, o po reformos „šeimistas“ jį siųstų pas konkretų gydytoją.
„Pagal šitą pertvarką labai aiškiai matome, kad pacientui bus apsunkinta gauti tam tikras paslaugas, nes jis turės suktis tik tam tikrame regione. Neturėkime iliuzijų, kad į nutolusius regionus jūs pritrauksite visus reikiamus specialistus. Pacientai šitoje vietoje tikrai nukentės“, – neabejojo R.Isevičienė.
Tuomet medikų priekaištų dėl bendradarbiavimo trūkumo išklausiusi D.Jankauskienė garsiai abejojo jų pagrįstumu.
„Kas liečia šeimos medicinos plėtrą ir kiek ministerija skyrė dėmesio šitam klausimui, kiek Vyriausybės programoje yra priemonių šitam klausimui skirta, aš negaliu suprasti šitos dienos organizuotos akcijos. Kodėl jūs taip elgiatės?“, – šeimos gydytojų klausė viceministrė.
