Visgi, šeimos gydytojų nuomone, pertvarka vykdoma skubotai.
„Mums sako, kad tai yra traukinys, kuris nuvažiavo, jau įgavo pagreitį ir jo jau nebesustabdysite. Suprantame, kad kažkas skuba, traukinys važiuoja, bet norime pasakyti visuomenei, kad viskas nėra taip gerai, kaip atrodo“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė (LŠGPS) ir buvusi pirmininkė Alma Astafjeva.
Pasak jos, ministerija vis žada atsižvelgti į šeimos gydytojų nuomonę, bet tai neatsispindi ruošiamuose dokumentuose.
„Mums sakoma viena, o po 2–3 metų įstatyme jau visai kita bus nugulę. Mums dalija pažadus, bet mes neturime jų įrodymų“, – skundėsi A.Astafjeva.
SAM nurodo, kad siūloma pertvarka ketinama išplėsti šeimos gydytojo komandą, numatomas glaudesnis bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistais ir gydytojais specialistais, nes jų darbą apjungtų sveikatos centras.
Tačiau toks projektas sukėlė susirūpinimo bangą tarp šeimos gydytojų. Pasak jų, pacientai praras teisę pasirinkti gydytoją specialistą.
„Neaišku, kaip tokiame centre, „burbule“, kaip mes jį vadiname, bus užtikrinta paciento teisė pasirinkti. Kaip bus su elementaria konkurencija? Būdamas tame „burbule“ specialistas gali dirbti kaip nori – pacientas negalės pasirinkti.
Dabar ir įstaigos konkuruoja. Pacientą siunčiame geriausiam specialistui, atsirenkame, kur geresnės eilės, geresnė komunikacija. Matome, kad (pertvarka, red.) bus apribota paciento teisė pasirinkti ir mūsų teisė nusiųsti jį pas geriausią specialistą“, – aiškino A.Astafjeva.
Už pasirinkimo laisvę turės susimokėti
Medikai įspėja, kad įkūrus sveikatos centrą pacientas bus priverstas lankytis pas gydytoją specialistą tik tame regione, kuriame jis yra prisirašęs.
„Projekte numatyta, kad į kitus regionus ir trečio lygmens gydymo įstaigas pacientas galės vykti tik išskirtiniais atvejais. Ką darys mažieji miesteliai? Nerimą išsako ir savivaldybių atstovai“, – įspėjo šeimos gydytoja, LŠGPS narė Rasa Isevičienė.
„Išvažiavimas iš burbulo taps daug kartų sudėtingesnis. Kalbama, kad galbūt tokios konsultacijos, jeigu jas bus galima suteikti burbule, bet pacientas to nenorės, jam už jas teks susimokėti.
Tai labiausiai palies žmones, kurie iki šiol negalėjo tos mokamos konsultacijos gauti. Tie, kas galėjo susimokėti – jokio skirtumo. Jie ir toliau galės važiuoti“, – pastebėjo šeimos gydytojas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius.
Šeimos gydytojų atstovai nurodė, kad įskaičiuojant ne tik konsultaciją, bet ir galimus tyrimus malonumas pasirinkti gydytoją gali kainuoti kelis šimtus eurų.
Pasak A.Rapalavičiaus, nuskriausti pasijaus atokiau gyvenantys žmonės, kurie privalės konsultuotis tik su savo „burbulo“ specialistais.
Jis pastebėjo, kad medikai taip pat mobilūs. Jie gali persikelti dirbti į gretimą savivaldybę. Pavyzdžiui, šiuo metu pacientas gali važinėti pas šeimos gydytoją į Kauną ir lankytis pas gydytoją specialistą Jonavoje. Tačiau po pertvarkos tokios galimybės nebeliktų, nurodo A.Rapalavičius.
Pertvarka pažeidžia esminį principą?
Šeimos gydytojai nurodo, kad dar praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Lietuva pasirinko kryptį ir nusprendė stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį. SAM reforma, anot jų, pažeidžia šį principą.
„Naujoji reforma planuoja grįžti į tuos laikus iš kurių mes prieš eilę metų pabėgome, vadinamąjį Semaškos modelį, kai pirminė sveikatos priežiūros grandis buvo sujungta su antrine.
Istorija parodė, kad ji yra ydinga (…) remiantis moksliniais tyrimais, Vakarų šalių patirtimi ir gydytojui, ir pacientui labiausiai apsimoka pirminės sveikatos grandies stiprinimas“, – pabrėžė R.Isevičienė.
Pasak jos, pastebėjęs, kad gydytojas specialistas dėl pacientų trūkumo dirba nuostolingai, įstaigos vadovas gali nurodyti šeimos gydytojams išrašyti siuntimus, nepriklausomai nuo to, ar jie reikalingi pacientui.
„Kyla nerimas, ar nenutiks taip, kad antrinė sveikatos grandis maitinsis siuntimais, kuriuos šeimos gydytojai bus priversti išrašyti“, – sakė R.Isevičienė.
„Neurologui trūksta 50 siuntimų. Kur mes, šeimos gydytojai, dėsimės, jeigu vadovas liepė“, – pridūrė šeimos gydytoja.
Perspėja dėl eilių pas gydytojus
Medikai taip pat skundžiasi, kad pagal SAM siūlymą pas specialistą pacientai galės užsiregistruoti ir patys. Tačiau šeimos gydytojai neabejoja, kad dažnas pasibels ne į tas duris.
„Pacientas bent puse atvejų savo skundo priežastį nusistato klaidingai. Ką iš to turime? Pacientas nueis pas specialistą, kurio konsultacijos jam nereikia. Dėl to ilgės eilės“, – aiškino A.Rapalavičius.
Kita problema, pasak jo, kad specialistai bus apkrauti pacientų atrinkimo funkcija, kurią šiuo metu atlieka šeimos gydytojas.
„Eilės tikrai nesumažės, ką bando reformos autoriai pasakyti. Jos tik dar labiau pailgės“, – įspėjo A.Rapalavičius.
SAM: medikai „remiasi tik prielaidomis“
Savo ruožtu SAM nurodo, kad šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas. Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas.
„Pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus“, – nurodoma antradienį SAM išplatintame pranešime.
SAM nurodo, kad rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.
Tuo metu irminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas, teigia SAM.
„Beveik pusėje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir privačiose klinikose, sėkmingai yra sujungtos pirminės ir antrinės grandies, t. y. šeimos medicinos ir gydytojų specialistų paslaugos. Valstybinė ligonių kasa pastebi, kad jose pacientams teikiama daugiau konsultacijų, tačiau yra gerokai mažiau išvengiamos hospitalizacijos atvejų. Tai reiškia, kad gyventojų sveikatos problemos glaudžiai bendradarbiaujant visiems gydytojams išsprendžiamos anksčiau, nei žmonėms su pažengusia liga tenka gultis į ligoninę“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Kviečia į akciją
Šį ketvirtadienį Vilniuje vyks šeimos gydytojų bendruomenės ir pacientų solidarumo akciją „Balti herojai surištomis rankomis“.
„Norime akcentuoti, kad tai ne protestas, o solidarumo akcija (…) noriu pakviesti prisijungti ne tik šeimos gydytojus, bet ir visus medikus, pacientus“, – sakė A.Astafejva.
Šeimos gydytojai nurodo, kad šia visuomenine akcija bus siekiama atkreipti dėmesį į kasdienį šeimos gydytojų – „herojų baltais chalatais“ – darbą, rūpestį pacientais bei išreikšti solidarumą reaguojant į planuojamą šeimos medicinos reformą.
