Ekspertai sako, kad, jei paros atvejų skaičius šalyje padvigubėtų, siūlytų imtis papildomų priemonių, tačiau neįvardija kokių. Naujų pirminių paros užsikrėtimų kreivė Lietuvoje pakrypo į viršų, tačiau ar tai lemia naujas omikron subvariantas, lieka neaišku, nes koronaviruso sekoskaita šalyje laikinai sustabdyta.
Riba – 500 paros užsikrėtimų
Ankstesnių koronaviruso bangų eigą Lietuvoje sėkmingai nuspėjęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Augutis sako, kad statistiniai modeliai nieko itin blogo nežada, bet priduria, kad ir duomenų kol kas trūksta.
„Statistiniai modeliai nerodo tokių skaičių, dėl kurių būtų verta sunerimti, ar iš anksto imtis priemonių. Esame stebėjimo ir laukimo režime. Būsime tikrai geriau pasiruošę, nei prieš tai. Jeigu tik matysime greitesnį atvejų kilimą, įsijungsime, prognozuosime, rekomendacijas teiksime“, – lrytas.lt sakė J.Augutis.
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje buvo atšaukta ekstremalioji situacija, pasikeitė koronaviruso valdymo strategija – uždaryti mobilieji testavimo punktai, COVID-19 diagnostika perduota sveikatos priežiūros įstaigoms, o dėl testo reikalingumo sprendžia šeimos gydytojas.
Visgi, pasak profesoriaus, nors tokiu būdu fiksuojami naujų paros užsikrėtimų skaičiai ne taip gerai atspindi realią koronaviruso cirkuliaciją, vis tik leidžia matyti bendras tendencijas.
„Išliko tos sąlygos, slenksčiai prie kurių įsijungia apsaugos priemonės, bet jos buvo pritaikytos konkrečiai situacijai. Jau matėme, kad tai kas buvo tinkama alfa atmainai, toli gražu nebetiko omikronui ir tie slenksčiai keitėsi. Todėl dabar neturime konkrečių ribų, kai galėtume sakyti, kad tai yra pavojinga zona (...) bet aš tuos paros užsikrėtimų skaičius matau, kaip apsaugos priemonę.
Tie skaičiai tebėra sekami ir jei pradės kilti, sakykime, pasieks 500 atvejų per parą, esu įsitikinęs bus imtąsi priemonių, tuomet sveikatos ekspertų taryba signalizuos, kad reikalingos kažkokios priemonės“, – dėstė J.Augutis.
Lrytas.lt primena, kad per praėjusią parą nustatyti 236 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Koronavirusas tapo užkrečiamesnis, bet ne nuožmesnis
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos genetikas Lukas Žemaitis paaiškino, kad ypatinga BA.5 subvarianto savybė – didesnis užkrečiamumas.
„Kiek buvo tyrinėta klinikinė išraiška, tai šitas viruso tipas nepasižymi kitokiais simptomais ar sunkesne ligos forma. Iš esmės pastebėtas tik spartesnis plitimas“, – lrytas.lt sakė L.Žemaitis.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) šią savaitę išplatino ataskaitą, kurioje apžvelgtas „nerimą keliančių“ BA.4 ir BA.5 subvariantų plitimas Senajame žemyne. Nurodoma, kad omikron atmainos BA.5 subvariantas jau tapo dominuojančių Portugalijoje, o tai šalyje sukėlė naujų užsikrėtimų COVID-19 bangą.
Prognozuojama, kad BA.4 ir BA.5 subvariantai netrukus turėtų tapti dominuojančiais visoje Europoje, o tai reiškia, kad kelias artimiausias savaites turėtų būti fiksuojamas COVID-19 atvejų augimas.
ECDC pažymi, kad koronaviruso atvejų bangos mastas priklausys nuo visuomenių imuninės apsaugos, kuri liko po vakcinacijos arba persirgus ankstesnėmis COVID-19 atmainomis.
„Remiantis turimais ribotais duomenimis, nėra jokių įrodymų, kad BA.4 ir BA.5 subvariantai sukeltų sunkesnę ligos eigą, nei šiuo metu cirkuliuojantys BA.1 ir BA.2 subvariantai. Tačiau, kaip ir ankstesnių bangų metu, bendras COVID-19 atvejų skaičiaus augimas gali nulemti, kad padaugės hospitalizacijų, pacientų, kuriems reikia gydymo intensyvios terapijos skyriuje bei ligos sukeltų mirčių“, – įspėjama ECDC ataskaitoje.
Joje pažymima, kad šalys ir toliau turėtų stebėti COVID-19 epidemiologinius rodiklius, ypač ligos įtaką rizikos grupės asmenims, vyresniems nei 65 m. amžiaus gyventojams.
