Ligonių jau nebėra, kur dėti: gydytojai siūlo pakentėti, įspėja, kad bus tik blogiau

Pacientai skundžiasi eilėmis pas gydytojus, o patys medikai baiminasi, kad laukimas gali tapti dar ilgesnis. Esą po sveikatos reformos šeimos gydytojo specialybė taps visai nepatraukli, ims trūkti specialistų.

Poliklinika, ligoniai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Poliklinika, ligoniai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Balkūno nuotr.
Eilės pas gydytojus pacientus varo į neviltį.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 17, 2022, 6:23 PM, atnaujinta Jun 17, 2022, 6:41 PM

„15 metų sergu dviem lėtinėmis ligomis, bet jau du metus negaunu gydymo (…) gavau siuntimą pas specialistą Kaune, o jis man tiesiai šviesiai pasakė: „Ko tu čia atvažiavai? Mes savo ligonių neturime, kur dėti“, – „Žinių radijo“ eteryje pasakojo Pranas.

Vyras pridūrė, kad gydytojo paklausęs, ką turėtų daryti, išgirdo tiesų atsakymą: „Kentėk“.

Kitas skambinusysis teigė, kad jo darbuotojas jau pusmetį „ant biuletenio sėdi“, nes niekaip nesulaukia gydytojo specialisto konsultacijos.

Šeimos gydytojai sako, kad panašios bėdos jiems pažįstamos, o keblumų ateityje gali kilti dar daugiau, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama reforma, pasak dalies medikų, medicinos sektoriaus problemų ne tik neišspręs, bet jas dar labiau pagilins.

„Tokių pacientų kaip ponas Pranas gali daugėti ir todėl, kad šeimos gydytojų gali sumažėti. Pastarąjį dešimtmetį buvo investuojama į šeimos gydytojų kompetencijų plėtrą tam tikrų ligų gydyme, ne tik siuntimus rašyti.

Naujos kartos gydytojai dirba su platesniu įgūdžių spektru. O su šita reforma, tikėtina, atsidursime situacijoje, kai šeimos gydytojo specialybė taps mažiau patrauklia. Atsiras trūkumas, kurį pirmiausia pajaus periferija“, – įspėjo šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė.

„Studentai nenorės būti administratoriais. Jie norės būti gydytojais“, – pridūrė medikė.

Gydytojai jaučiasi neišklausyti

Šeimos gydytojai taip pat skundžiasi, kad rengiant sveikatos įstaigų reformą nebuvo įsiklausyta į jų pasiūlymus.

„Vyko pristatymai iš vienos pusės, kurie pavadinti diskusijomis. Bet į tai, ką mes sakėme, niekaip nebuvo atsižvelgta“, – sako šeimos gydytoja Kristina Ziutelienė.

„Norime, kad mūsų pozicija būtų integruota į siūlomus pokyčius“, – pridūrė medikė.

Antakius kilstelti gydytojus privertė SAM idėja apjungti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandžių paslaugas.

„Sujungus viską didėja rizika, kad šeimos gydytojai bus spaudžiami rašyti siuntimus ir pacientus siųsti į antrinį lygį, taip pat juos guldyti į ligoninę“, – teigė K.Ziutelienė.

Pasak jos, susidaro įspūdis, kad reforma siekiama orientuotis į paslaugų kiekybę, o ne kokybę.

„Kuo daugiau antrinio lygio ar stacionarinių paslaugų suteikia, tuo įstaiga daugiau apmokėjimų gauna“, – pastebėjo K.Ziutelienė.

Sako, kad jokių pataisų negavo

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tvirtina, kad šeimos gydytojai turėjo progą pasisakyti anksčiau, bet to nepadarė. Todėl šiuo metu vien teikti pasiūlymus negana – reikalingos įstatymo pataisos.

„Mes esame sulaukę tik vienos pataisos išbraukti žodelį „ir“. Viskas. Šeimos gydytojų, įvairių institucijų pataisų mes negavome. Tas pasišnekėjimų laikas baigėsi“, – sakė A.Matulas.

Tačiau K.Ziutelienė parlamentaro teiginiams nepritarė.

„Turėjome konkrečius pasiūlymus, kaip įsivaizduojame šeimos medicinos institucijos plėtrą (…) nežinau, kas kliudė mus išgirsti“, – teigė šeimos gydytoja.

Pasak K.Ziutelienės, rengiama petvarka medikams kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, neaišku, kaip planuojamuose sveikatos centruose atrodys pacientų kelias iki reikiamo gydytojo, kokios bus šeimos gydytojų veikimo ribos.

Savo ruožtu A.Matulas aiškino, kad sveikatos centro veikimo principas priklausys nuo pačių savivaldybių, nes tai yra „tik vadybinis sprendimas“.

„Tai visiškai neliečia šeimos gydytojų darbo“, – tvirtino Seimo narys.

Jis tęsė, kad sveikatos centrų modelis siūlomas mažesniems šalies rajonams, kurių ligoninėse liks tik terapinės paslaugos.

„Ar tuomet tikrai tikslinga ir poliklinikoje, ir ligoninėje turėti didžiules laboratorijas. Kažkas suinteresuoas pirkti įrangą, dubliuoti. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, aišku, kad rajone turės būti viena laboratorija, galbūt vienas ūkinis padalinys, kuris perveš ligonius.

Bet šeimos gydytojams ir kitiems specialistams mes keičiame apmokėjimo tvarką. Šiandien šeimos gydytojams apmokama už ketvirtą konsultaciją (…) Taip, dabar tokia tvarka yra. Mes daugiau funkcijų suteiksime šeimos gydytojui, brangiai apmokėsime kiekvieną kompleksinę konsultaciją“, – dėstė A.Matulas.

Pasak jo, visi reikalingi tyrimai po pertvarkos būtų atliekami vienos konsultacijos metu, o ne išrašomas siuntimas pas gydytoją, kurį pacientas kartais aplankyti gali tik po kelių mėnesių.

Kaip veiks „burbulai“ – nežinia

Visgi šeimos gydytojai įspėja, kad pacientas pasirinkimo laisvė po reformos gali apsiriboti savo sveikatos centro „burbulu“. Pagal dabartinę sistemą šeimos gydytojai filtruoja pacientus, nusprendžia, kokio lygmens specialisto pagalba jiems reikalinga, atlieka taip vadinamą „vartininko“ funkciją.

Tačiau šeimos gydytojai baiminasi, kad po reformos pacientai bus priversti blaškytis, pas medikus lankysis netikslingai.

„Mes galime daryti tokią prielaidą. Kadangi „vartininko“ vaidmuo pirmiausia atiteks gydytojui specialistui, o ne šeimos gydytojui, tai pirmiausia pacientas turės keliauti ten. Bet tvarka yra tiek neaiški, gal tai ir nėra apibrėžta, bet mes turime nuogąstavimą“, – sakė K.Ziutelienė.

Tačiau A.Matulas tai pavadino „šmeižto kampanija“.

„Iš kur jūs šitai ištraukėte? (…) Apie kokį „vartininko“ funkcijų pasikeitimą kalbame?“, – neslėpdamas pasipiktinimo klausė A.Matulas.

Jis patikino, kad šeimos gydytojams bus suteikta didesnė veiksmų laisvė. „Nebereikalausime būtinai atlikti rentgeno tyrimo, nors gydytojas žino, kad jis neatskleis ligos. Sudarysime galimybę gydytojams spręsti, kad liga būtų diagnozuota greičiausiai“, – dėstė A.Matulas.

Skirs 10 mln. eurų šeimos gydytojų komandoms

SAM teigia, kad pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama daugiau lėšų skirti šeimos gydytojų komandoms.

Tam planuojama skirti papildomus 10 mln. eurų kasmet.

Pasak SAM, šiuo metu iš sveikatos priežiūros įstaigų renkama informacija apie šeimos gydytojų komandoje dirbančių specialistų skaičių ir darbo krūvį etatais.

Įvertinus gautą informaciją, ligonių kasos nuo kitų metų pradės didinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros apmokėjimą, atsižvelgiant į konkrečios įstaigos besiplečiančią šeimos gydytojo komandos sudėtį.

Ministerija skelbia, kad šeimos gydytojo pilnos komandos finansavimą planuojama didinti kasmet. Tikimasi, jog šeimos gydytojų komandos bus visiškai susiformavusios vėliausiai iki 2030 metų.

Seime svarstant sveikatos apsaugos sistemą reformuojančias įstatymo pataisas, grupė šeimos gydytojų šią savaitę surengė protestą prie Vyriausybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.