Perkaitę lietuviai krinta it lapai: alpsta ir darbe, ir darže – medikai įspėjo, kad suklusti turi ne tik širdininkai

Karščiai labiausiai veikia mažus vaikus, vyresnio amžiaus žmones, ypač senjorus, turinčius gretutinių ligų. Itin atsargūs turėtų būti žmonės, turintys širdies sveikatos problemų.

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinai vykdančios direktoriaus pavaduotojo medicinai funkcijas, gydytojos anesteziologės reanimatologės Rasos Bracaitės, oras šiuo metu ne tik karštas, bet ir drėgnas. Todėl net ir pavėsyje sėdint galima perkaisti.

Vartojantys medikamentus dėl hipertenzijos turi žinoti, kad vaistų dozės, skirtos šaltąjam metų laiku, per karščius gali skirtis.

Norintiems išvengti sveikatos sutrikimų per karščius, medikė rekomenduoja nebūti karštyje, stengtis laiką leisti uždarose patalpose, gerti pakankamai skysčių.

Pasak R. Bracaitės, neišvengia problemų ir maudynių vandenyje mėgėjai. „Dažnas neįvertina savo galimybių, ypač pavartojęs alkoholio, ir nutinka taip, kad šokdamas į vandenį, o ypač kai vandens telkinys nežinomas, atsitrenkia galva į dugną ar net akmenį, ir patiria galvos arba, dažniausiai, kaklo traumą, kai lūžta kaklo slankstelis“, – pastebi medikė ir primena, kad tokių pramogų pasekmės labai liūdnos. Prieš neriant į nežinomą vandens telkinį, gydytoja pataria labai gerai įsitikinti, koks vandens telkinio dugnas.

Gydytoja įspėja ir mėgėjus kaitintis saulėje. Ypač patariama saugotis birželio, liepos mėnesių saulės, nes ji gali paveikti visą organizmą, o ypač odą. „Būna, net su pirmo ar antro laipsnio odos nudegimu žmonės patenka į reanimaciją“, – sako gydytoja ir pataria naudoti apsauginius kremus nuo saulės, nepamiršti galvos apdangalo, akinių nuo saulės.

Ligonių, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, susijusiomis su karščiu, daugėja ne tik pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir ligoninėje. Dažniausiai pacientai skundžiasi širdies permušimais, arterinio kraujospūdžio svyravimu, širdies ritmo sutrikimu.

Širdies ir kraujagyslių sistema dėl karščių patiria didžiausią apkrovą. Kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad sveikų žmonių, nesergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kraujotakos sistema prie karščių adaptuojasi lengviau. Sergantieji širdies nepakankamumu, hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, gali patirti būklės blogėjimų.

„Odos kraujagyslės išsiplečia, kad išlaiikytų pastovią kūno temperatūrą. Didesnis kraujo kiekis priplūsta į paviršines kraujagysles ir taip išspinduliuojamas didesnis šilumos kiekis, didėja prakaitavimas ir pats organizmas stengiasi vėsintis“, – paaiškina gydytoja kardiologė žmogaus organizmo savisaugos mechanizmą, kuris nėra visagalis.

Anot kardiologės, taip padidėja širdies susitraukimo jėga bei dažnis, žmonės jaučia stipresnį ir dažnesnį širdies plakimą, permušimus, dėl sumažėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėja arterinis kraujospūdis, pablogėja galvos smegenų kraujotaka ir širdelės kraujagyslių kraujotaka, dėl to žmonės jaučia silpnumą, nuovargį, gali pasunkėti dusulys, atsirasti skausmas krūtinėje.

Sveiki žmonės gana lengvai adaptuojasi prie šių fiziologinių pokyčių karščio metu, tačiau sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis gali patirti būklės pablogėjimų. Pavojingiausias karštis yra sergantiems arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu, širdies vožtuvų ligomis, kam sutrinka širdies ritmas. Karštis ir gausesnis prakaitavimas gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus. O širdies plakimas, ritmo sutrikimai, ypač jeigu ritmas yra labai dažnas, gali paūminti širdies nepakankamumą, pabloginti širdies kraujagyslių kraujotaką, paaštrinti išeminės širdies ligos simptomus.

Saugotis nuo karščio pasekmių kardiovaskulinei sistemai gydytoja pataria patiems: vengti karščių, ypač kai saulė aktyviausia: maždaug nuo 11 iki 16 val. stengtis neiti į lauką. Ypač patariama saugoti vyresnio amžiaus žmones, kurie yra linkę pervertinti savo galimybes, norėdami išlikti aktyvūs, darbuojasi daržuose, šiltnamiuose, pervertindami savo galimybes ir neišvengia sveikatos problemų.

„Jeigu yra neatidėliotinų darbų darže, lauke, viską reikia pradėti nuo ankstyvo ryto ar atidėti vėlyvam vakarui, kai karštis nėra toks didelis ir saulės aktyvumas mažesnis“, – pataria gydytoja ir primena nepamiršti vartoti skysčių. Jų gerti reikia net ir tiems, kurie serga širdies nepakankamumu ir ribojamas skysčių vartojimas.

Visiems kitiems skysčių kiekį reiktų padidinti net iki dviejų su puse litro. Geriausia būtų negazuotas mineralinis vanduo, nes, gausiai prakaituojant netenkama ir elektrolitų – kalio, magnio, kas sukelia širdies permušimus, ritmo sutrikimus ir pablogina bendrą savijautą.

„Jokiu būdu per karščius negalima nutraukti kardiologinių vaistų, kuriuos skyrė šeimos gydytojas ar gydytojas kardiologas“, – primena gydytoja D. Vaičiulienė visiems kardiologiniams ligoniams, sergantiems širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais, arterine hipertenzija ar išemine širdies liga.

Gydytoja paaiškina, kad arterinis kraujospūdis reaguoja įvairiai: kartais karščio metu kyla, tačiau dažniausiai sumažėja, nes atsipalaiduoja kraujagyslės, mažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui žmonės labai išsigąsta ir nusprendžia nebevartoti vaistų.

„Taip elgtis nereikėtų“, – perspėja gydytoja ir pataria tik sumažinti vartojamų vaistų dozes, o jei kyla kažkokių neaiškumų, pasitarti su šeimos gydytoju, nes, nutraukus vaistų vartojimą ir pasibaigus vaistų veikimui galima išprovokuoti hipertenzines krizes.

Prasidėjus karščiams pacientų srautas į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių kartojasi kaip ir kasmet. Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė prisiminė praėjusį ilgąjį savaitgalį, kuris jau buvo pirmasis išbandymas medikams.

Po Joninių plūstelėjo į skyrių neblaivių pacientų. „Žmonės mėgsta švęsti gamtoje, atsipalaiduoja ir vartoja alkoholį. Karštyje alkoholio vartojimas nėra gerai, nes dar didina elektrolitų praradimą ir tai provokuoja jau minėtus širdies ritmo sutrikimus ir visas kitas problemas“, – sakė D. Jautakienė.

Po savaitgalio į skyrių atvežti net du pacientai, nukentėję nardymo metu. Vienam jų diagnozuotas apatinių galūnių paralyžius. Gydytoja sako, kad tai – rimta bėda, greičiausiai su liekamaisiais reiškiniams, kai žmogus gali likti neįgalus visam likusiam gyvenimui.

Jau buvo pacientų ir dėl odos nudegimų. Belieka tikėtis, kad ateityje žmonės saikingai naudosis saulės malonumais ir šių problemų išvengs.

„Išvengti sudėtinga, nes kiekvienais metais būna ir alpstančių poilsiautojų, širdies ritmų sutrikimų, ir močiučių, kurias atveža iš daržo, ir apalpusių darbo vietoje. Atveža ir mėgėjus pavaikščioti prekybos centre ir nenorinčius keisti savo įpročių“, – pastebi gydytoja ir dar kartą pataria klausytis medikų rekomendacijų ir pasirinkti laiką pasivaikščiojimams ir apsipirkimams rytinėmis valandomis ar vėliau vakare.

Karštomis vasaros dienomis suaktyvėja ir pievų, laukų bei miškų gyventojai vabzdžiai, ropliai. D. Jautakienė sako, kad kiekvieną vasarą nestinga pacientų, ištiktų alerginės reakcijos, kurios įvyksta po įvairių vabzdžių įkandimo.

„Kartais žmonės negali pakęsti ir uodų įkandimo, bet tai nėra indikacija vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Vaistinėse yra pakankamai įvairių tepaliukų kuriuos galima naudoti. Bet jei įvyksta rimtesnė alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas, įkandus bitei, patariama kreiptis į medikus: pasekmės gali būti ir labai rimtos.

Atvyksta į skyrių ir gamtos mylėtojų, kuriems įgėlė gyvatė ar įsisiurbė erkė. Vasaros sezono metu padaugėja einančių į miškus – žmonės grybauja, uogauja, bet pamiršta skiepais ar repelentais apsisaugoti nuo vabzdžių ir išvengti sunkių sveikatos sutrikimų“, – pastebi gydytoja.