Medikai sako, kad reforma reikalinga, o projekte yra ir teigiamų pokyčių, bet šeimos gydytojams nerimą kelia, kaip po pertvarkos keisis pirminės sveikatos priežiūros grandis.
„Tai nebuvo derinta nė su viena šeimos gydytojus atstovaujančia organizacija. Reiškia, reforma daryta visiškai neatsižvelgiant į akademinę bendruomenę ir visas organizacijas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gydytoja Alma Astafjeva.
Nepatinka jungimas
Pasak jos, ministerija medikams pristatė savo planus, bet į pastabas nereagavo, tad pertvarka išdiskutuota nebuvo.
SAM nurodo, kad priimta reforma ketinama išplėsti šeimos gydytojo komandą, numatomas glaudesnis bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistais ir gydytojais specialistais, nes jų darbą apjungtų sveikatos centras.
Ši dalis labiausiai piktina dalį šeimos gydytojų, nes tokia tvarka esą trukdys jų savarankiškumui.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau daug metų siekia atskirti pirminę priežiūrą, nutolinti ją nuo specialistų. Tada šeimos gydytojas gali būti savarankiškesnis, suteikia daugiau įvairių paslaugų.
Kai gydytojas dirba mažame kabinete, neturi specialistų, jis stengiasi padaryti daugiau, nes supranta, kad pacientui reikia suteikti įvairias paslaugas“, – aiškino A.Astafjeva.
Užsisuks siuntimų vajus
Pasak jos, sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka skatins šeimos gydytojus ne patiems gydyti pacientus, o siųsti juos specialistams.
„Poliklinikos yra suinteresuotos, kad pacientai būtų siunčiami specialistams. Reiškia, darbdavys inicijuoja, kad tu mažiau spręstum problemas, o nukreiptum žmones pas specialistą, nes tai yra papildomi pinigai įstaigai.
Todėl padarius tą jungimą vadovai sakys šeimos gydytojams daugiau siuntimų išrašinėti, nes tai įstaigai bus naudinga“, – įspėjo A.Astafjeva.
Pasak jos, įvairūs tyrimai rodo, kad tuomet, kai šeimos gydytojai ir specialistai dirba toje pačioje įstaigoje, išrašoma ženkliai daugiau siuntimų.
„Paprastas pavyzdys. Šeimos gydytojas gali išplauti ausis, mes tą darome su slaugytojomis. Bet kai yra poliklinika, labai pastogu nusiųsti žmogų šalia esančiam specialistui, kuris tą padarys ir pasiims papildomą finansavimą“, – paaiškino A.Astafjeva.
Toks modelis – tik Rusijoje
Pasak jos, SAM atstovai pokyčiais tikisi sumažinti guldymų į ligoninės, o tai svarbiau nei išaugusios konsultacijų apimtys.
A.Astafjeva taip pat tikino, kad poliklinika, jos nuomone, nėra patraukli darbovietė šeimos gydytojui.
„O dabar mus visus nori padaryti, kaip poliklinikas“, skundėsi šeimos gydytoja.
Pasak jos, už poliklinikų ir ligoninių jungimą nepasisako nei viena vakarietiška šalis.
„Vienintelė šalis, kur likęs šitas modelis – Rusija“, – sakė A.Astafjeva.
„Mes matome grėsmę, kad ligoninės vadovas ateis ir pasakys visiems kitiems, kad reikia paguldyti žmogų, nes reikia išlaikyti skyrių. Tada žemiau esantys gydytojai neturės, ką daryti“, – patikino ji.
Mano, kad pertvarka per skubi
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
A.Astafjeva sako, kad siūlomas pertvarkos modelis reikalauja daugiau diskusijų ir tobulinimo, tačiau SAM reformą skubina, nes spaudžia „europinių“ pinigų įsisavinimo terminai.
„Mums buvo tiek ministerijoje, tiek Seimo komitete labai aiškiai pasakyta, kad reikia įsisavinti pinigus, todėl nėra laiko“, – patikino A.Astafjeva.
SAM: medikai „remiasi tik prielaidomis“
Savo ruožtu SAM nurodo, kad šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.
Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas.
„Pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus“, – anksčiau yra nurodžiusi SAM.
SAM nurodo, kad rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna.
Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo. Tuo metu irminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas, teigia SAM.
