„Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol buvo pranešta apie daugiau nei 5 tūkst. beždžionių raupų atvejų 51 pasaulio šalyje. H.Kluge teigė, kad užsikrėtimų skaičius Europoje sudaro apie 90 proc. visų atvejų.
Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų atvejų padaugėjo už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kuriose ši virusinė liga yra endeminė, ribų.
H. Kluge teigimu, Europa tebėra plintančio protrūkio centras, ir rizika užsikrėsti išlieka didelė.
Liga nustatyta net 31 PSO Europos regiono valstybėje.
PSO nemano, kad šiuo metu beždžionių raupų protrūkis laikytinas tarptautine sveikatos krize, tačiau netrukus peržiūrės savo poziciją, sakė jis.
H.Kluge teigė, kad 99 proc. užsikrėtusiųjų buvo vyrai. Dauguma jų nurodė turintys lytinių santykių su kitais vyrais.
PSO tiria galimo užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus, tačiau tvirtina, kad liga pirmiausia plinta per artimą kontaktą.
Mokslininkai perspėja, kad beždžionių raupai perduodami artimo fizinio kontaktu metu, taip pat per drabužius, patalynę, rankšluosčius. Manoma, kad vaikai ir nėščios moterys, dažniau serga sunkia ligos forma.
Beždžionių raupai paprastai nebūna mirtini, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu, nuovargiu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido. Dažniausiai pasveikstama per 2–4 savaites.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
