Pastebėta, kad užsikrėtimų daugėja dėl naujų omikron atmainos subvariantų BA.4 ir BA.5. Dalyje Europos valstybių šie koronaviruso potipiai jau ima dominuoti. Pasak epidemiologės, naujosios subatmainos ypač pavojingos šalims, kuriose vyresnio amžiaus žmonės skiepijosi vangiau. Deja, bet senjorų vakcinacija ne kartą linksniuota kaip skiepijimo kampanijos Lietuvoje Achilo kulnas.
„Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras praneša, kad šalyse, kur paskiepytas mažesnis vyresnio amžiaus asmenų skaičius, ten šitų atmainų rizika ir išplitimas yra didesnis.
Suprantama, kad vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems lėtinių, galbūt onkologinių ligų, sunkesnių COVID-19 ligos būklių ir pačių blogiausių išeičių rizika yra ganėtinai didelė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ įspėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė.
Paradoksalu, bet Lietuvoje nuo COVID-19 senjorai skiepijasi vangiau nei darbingo amžiaus žmonės. Antai 16–24 metų amžiaus grupėje sustiprinančiąją koronaviruso vakcinos dozę gavo 46,8 proc. gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.
65–69 metų amžiaus grupėje revakcinavosi dvigubai mažesnė dalis – 28,5 proc. Toliau tk blogiau. Sustiprinančiąją skiepo dozę gavo vos daugiau nei penktadalis (21,5 proc.) 75–79 m. senjorų.
Ar vėl reikės karantino?
Paklausta, ar nepavykus paskiepyti senjorų galimas naujas karantinas, epidemiologė tokią galimybę atmėtė.
„Gyvename trečius pandemijos metus, pamokos išmoktos ir apie karantiną nereikėtų nei galvoti, nei planuoti, kad jis bus“, – patikino D.Razmuvienė.
Ji paaiškino, kad kova prieš COVID-19 pereina į sezoninio viruso valdymo stadiją. Todėl koroavirusas, jei tik neatsiras visiškai nauja agresyvi atmaina, rudenį turėtų būti valdomas panašiai kaip gripas.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad didesnio sergamumo savivaldybėse būtų skelbiamos epidemijos, infekcija būtų valdoma mažesnėje teritorijoje.
Dėl koronaviruso epidemiologė įspėjo keliautojus. „Žmonėms, kurie ruošiasi važiuoti į pietų šalis, reikėtų nenustebti, kad ten taikomi griežtesni ribojimai. Prieš kelionę derėtų susipažinti su situacija ir pasiruošti tam tikriems nepatogumams“, – sakė D.Razmuvienė.
Naujas subvariantas įsivyrauja Europoje
Epidemiologė aiškino, kad sunku pasakyti, kad koronavirusas taps sezonine liga. Naujos atmainos – neišvengiamos, sudėtinga nuspėti į kurią pusę pakryps COVID-19 infekcijos evoliucija.
„Galbūt omikron mutuos, atsiras visiškai nauja atmaina, tai situacija gali pakrypti į blogesnę pusę. Bet mokslininkai negali nuspėti, kaip elgsis koronavirusas. Šiuo metu omikron leidžia sau plisti sparčiau, bet sunkių hospitalizacijos atvejų didėjimo praktiškai nėra“, – sakė D.Razmuvienė.
„Vasara yra atostogų, kelionių metas. Lietuvoje birželį taip pat fiksuotas nedidelis sergančiųjų skaičiaus augimas. Pasižiūrėję į Europos žemėlapį, pamatysime, kad tos pietinės šalys – Ispanija, Portugalija, Prancūzija – praneša, kad tas naujasis subvariantas įsivyravo“, – aiškino D.Razmuvienė.
Pasak jos, omikron atmaina mutavo, bet ne tiek ženkliai, kad jai būtų priskirta nauja graikų abėcėlės raidė.
„Mokslininkai pastebi, kad koronavirusas su kiekvienu pokyčiu darosi vis užkrečiamesnis. Dėl tų atmainų plitimo ir registruojamas didėjantis užsikrėtimų skaičius“, – aiškino epidemiologė.
Susirgimų daugėja, bet ligoninėse ramu
Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas 11 proc. COVID-19 atvejų augimas. Tačiau ši savaitė prasidėjo dar didesniais užsikrėtimų skaičiais. Per pirmadienio parą šalyje nustatyta beveik 1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Maža to, teigiamą rezultatą parodo jau net 42 proc. diagnostinių COVID-19 testų.
„Nereikia manyti, kad Lietuvoje neturime tų naujų subvariantų. Aišku, situacija stebima, bet ji didelės grėsmės nekelia. Tai įsibėgėjantis procesas. Kitos pietų Europos šalys jau yra pasiekusios sergamumo piką“, – pastebėjo D.Razmuvienė.
Pasak jos, augant užsikrėtimų skaičiui, daugės ir guldymų į ligonines, mirčių. Tačiau situacija gydymo įstaigose kol kas nerodo jokių nerimo ženklų.
„Ankstesnių atmainų metu, praėjus 2–3 savaitėms nuo atvejų augimo pradžios, pasivydavo ir didėjantys hospitalizacijų skaičiai. Kol kas šito proceso nei Lietuva, nei kitos šalys neakcentuoja“, – pabrėžė D.Razmuvienė.