„Koks jis (sergamumo pikas, red.) bus sunku pasakyti, bet nesitikime, kad sergamumas vėl pasieks keliolika tūkstančių. Vokietijoje, Prancūzijoje tas atvejų kilimas anksčiau prasidėjo ir yra pasiekęs 25–30 proc. nuo tos maksimalios bangos, kurią stebėjome omikron atveju“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Augutis.
Lrytas.lt primena, kad omikron bangos atvejų pikas Lietuvoje buvo pasiektas šių metų vasarį, kai per parą buvo nustatoma daugiau nei 14 tūkst. užsikrėtimų.
Nesunku apskaičiuoti, kad 25 proc. šio skaičiaus reikštų 3,5 tūkst. paros užsikrėtimų. Lietuvoje sergamumas koronavirusu nuosekliai auga nuo birželio antrosios savaitės, tačiau paros užsikrėtimų skaičius nuo gegužės dar nė karto nesiekė 1 tūkst. atvejų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 7 dienų paros atvejų vidurkis 3,5 tūkst. paskutinį kartą siekė pačioje kovo pabaigoje. Tuomet einant į parduotuvę dar buvo privaloma užsidėti veido kaukę. Ši prievolė atšaukta buvo visai netrukus – balandžio 4 d.
Kalbėdamas apie naują COVID-19 bangą, VDU profesorius išskyrė ir „optimistinį faktorių“.
„Šiuo metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi vienokį ar kitokį imunitetą. Todėl tikėtina, kad ir bangos aukštis nebus toks didelis, koks buvo prie omikron, tiek ir sunkiųjų pasekmių – ligoninių vietų užimtumas, ypatingai lovų, kuriose yra reikalingas deguonis, intensyvioji terapija – skaičiai bus ženkliai mažesni“, – sakė J.Augutis.
Ankstesnių COVID-19 bangų patirtis rodo, kad savo maksimumą jos pasiekia per 1,5–2 mėnesius. Todėl numanomas naujausios koronaviruso bangos pikas, profesoriaus teigimu, Lietuvoje turėtų būti fiksuojamas rugsėjo mėnesį.
Skiepai išgelbėjo iki 20 tūkst. gyvybių
J.Augutis akcentavo, kad COVID-19 vakcinos neabejotinai pasitarnavo kovoje prieš koronavirusą, ženkliai sumažino skaudžias infekcijos pasekmes.
„Akivaizdu, kad jie (skiepai, red.) veikia, ypatingai alfa ir omikron atmainoje, kai turėjome didesnį pasiskiepijimų skaičių. Pirmiausia skiepai saugojo nuo mirčių. Tai yra įrodyta. Galima net apskaičiuoti, kiek maždaug tūkstančių gyventojų gyvybių yra išgelbėję skiepai“, – sakė J.Augutis.
Jis patikslino, kad koronaviruso vakcinos vien Lietuvoje galėjo išgelbėti iki 20 tūkst. gyvybių bei pridūrė, kad vakcinos taip pat švelnino COVID-19 ligos pasekmes. Todėl, pasak J.Augučio, net tuomet, kai imunitetas susiformavo po pasiskiepijimo ir persirgimo, vakcinų naudos „nurašyti“ nederėtų.
„Sunku pasakyti, koks scenarijus būtų vystęsis, jei būtume neturėję vakcinų“, – pastebėjo J.Augutis.
Kas trukdo pasiekti visuotinį imunitetą?
Europos vaistų agentūra (EVA) prieš savatę paskelbė rekomendaciją vyresniems nei 60 metų žmonėms pasiskiepyti antrąja stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze, vėl išaugus užsikrėtimų skaičiui.
Daugumai gyventojų tai būtų ketvirtas skiepas nuo koronaviruso. Šią rekomendaciją besąlygiškai vykdyti jau nusprendė Italija ir Čekija.
Pasak J.Augučio, kalbėti apie kolektyvinį imunitetą sudėtinga, nes koronavirusas nuolat kinta. Todėl atsparumą vienai koronaviruso versijai turintis žmogus gali būti mažiau apsaugotas prieš kitą jo subatmainą.
„Kai turime greitą viruso kitimą, sunku nustayti tą ribą [kuri reikalinga visuomenės imunitetui, red.] Yra skirtingi plitimo greičiai. Jeigu lyginsime alfa ir omikron atmainos, tai skirtumas – 5–6 kartai. Tuomet labai sunku kalbėti apie bendrą imunitetą.
Bet jis pernai padėjo mums apsisaugoti nuo didelio mirčių skaičiaus, liūdnų pasekmių. Imunitetas nėra amžinas, po truputį mažėja. Kalbant apie ateitį, turbūt, reikėtų ir papildomų tyrimų, koks yra imuniteto lygis tam tikrose žmonių grupėse. Tada būtų galima priimti sprendimą“, – aiškino J.Augutis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę žadėjo, kad nuo rugpjūčio pradžios ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze bus leista skiepytis ir asmenims nuo 60 metų.
