Beždžionių raupai egzistavo daug metų, bet ėmė plisti dabar: profesoriaus teorija paaiškina staigų protrūkį

Beždžionių raupai nėra nauja liga. Afrikoje ji nustatyta dar 1958 m., bet pirmas toks didelis infekcijos protrūkis už šio žemyno ribų imtas fiksuoti tik šiemet. Specialistai mano, kad platesnę beždžionių raupų geografiją lėmė tai, kad iki tol žmonės užsikrėsdavo tik nuo Afrikoje gyvenančių gyvūnų, o dabar ligą žmogui perduoti gali ir kitas žmogus.

  Specialistai mano, kad platesnę beždžionių raupų geografiją lėmė tai, kad iki tol žmonės užsikrėsdavo tik nuo Afrikoje gyvenančių gyvūnų, o dabar ligą žmogui perduoti gali ir kitas žmogus.<br> lrytas.lt montažas.
  Specialistai mano, kad platesnę beždžionių raupų geografiją lėmė tai, kad iki tol žmonės užsikrėsdavo tik nuo Afrikoje gyvenančių gyvūnų, o dabar ligą žmogui perduoti gali ir kitas žmogus.<br> lrytas.lt montažas.
Profesorius Arvydas Ambrozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Profesorius Arvydas Ambrozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf iliustr.
Beždžionių raupai<br>123rf iliustr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Saulius Čaplinskas<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Čaplinskas<br>T.Bauro nuotr.
Profesorius Arvydas Ambrozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Profesorius Arvydas Ambrozaitis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Aug 5, 2022, 8:31 PM, atnaujinta Aug 5, 2022, 9:41 PM

„Tai rodo, kad beždžionių raupai peršoko rūšinį barjerą, tapo jau ir žmonių virusu. Reiškia, įvyko tam tikros mutacijos. Sunku pasakyti, kas turėjo įtakos. Galbūt prisidėjo žmonių elgsenos pokyčiai. Daugiau žmonių keliauja į Afriką, padažnėjo kontaktai su ligą platinančiais gyvūnais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis.

Jis priminė, kad 2003 m. JAV buvo kilęs nedidelis beždžionių raupų protrūkis, sietas su egzotinių gyvūnų importu. Tačiau šiemet fiksuojamas ženkliai didesnio masto viruso protrūkis, Europos regione nuo pavasaro nustatyta apie 15,5 tūkst. užsikrėtimų. Pasak profesoriaus, tai rodo, kad beždžionių raupai evoliucionavo.

„Matyt, virusas adaptavosi žmogaus organizme ir įgijo savybę plisti tarp žmonių“, – svarstė A.Ambrozaitis.

Infekcija didelio pavojaus gyvybei nekelia

Radijo klausytoja pasiteiravo, ar įmanoma beždžionių raupais užsikrėsti matuojantis rūbus parduotuvėje. Virusologas prof. Saulius Čaplinskas paaiškino, kad tokia galimybė ypač maža. „Nereikėtų perdėtos, nepagrįstos baimės. Užsikrėtimo tikimybė tokiu atveju arti nulio“, – patikino virusologas.

Tačiau jis priminė, kad visiškai ramūs neturėtų jaustis tie, kurie gimė iki 1980 m., ir kūdikystėje buvo paskiepyti vakcina nuo raupų. 

„Sakyti, kad nuo raupų paskiepytas žmogus tikrai nerizikuoja net ir gavęs infekcinę viruso dozę... nereikia vien tuo pasikliauti. Raupų skiepas 85 proc. efektyvumu apsaugo nuo beždžionių raupų, bet su laiku tas imunitetas blėsta. Todėl svarbu pasistengti, kad virusas neišplistų labai plačiai žmonių populiacijoje“, – aiškino S.Čaplinskas.

Jam pritarė ir A.Ambrozaitis, pabrėžęs, kad beždžionių raupai labiau pavojingi tiems, kurie turi daug lėtinių susirgimų.

„Tik laiko klausimas, kada šitas virusas paplis tarp kitų žmonių grupių, ypatingai tų, kurie turi nusilpusią imuninę sistemą. Jau dabar pasaulyje registruota keletas mirties atvejų, bet reikia pabrėžti, kad tos mirtys ne nuo pačių beždžionių raupų. Tie žmonės turėjo labai daug gretutinių ligų, kurios susilpnino imunitetą. Beždžionių raupai paūmino tas ligas. Patys beždžionių raupai nėra labai sunki liga, dažniausiai būna lengvos ligos formos“, – sakė infektologas.

Mato analogiją su ŽIV

Beždžionių raupai gana intensyviai plinta Europoje. Natūralu, kad žmonės tebėra įsiaudrinę dėl koronaviruso, yra linkę ir beždžionių raupus lyginti su COVID-19. Bet, manau, tai neteisinga. Daug logiškesnis palyginimas būtų su ŽIV infekcija ir AIDS. Atitinkamai ir galime progonozuoti beždžionių raupų plitimą“, – sakė S.Čaplinskas.

Jis priminė, kad pasaulio reakcija į ŽIV virusą buvo pavėluota, jis ilgą laiką plito nepastebimai.

„Į beždžionių raupus, atrodytų, sureaguota gana greitai, bet per tris mėnesius jau matome arti 30 tūkst. diagnozuotų atvejų“, – sakė S.Čaplinskas.

Profesoriaus teigimu, mirštamumas nuo beždžionių raupų Afrikoje siekia 2–10 proc. Jis pastebėjo, kad 35 proc. Europos gyventojų, kurie užsikrėtė beždžionių raupais, turi ir ŽIV infekciją.

95 proc. atvejų beždžionių raupais užsikrečiama lytinių keliu, rodo žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbto iki šiol didžiausio masto tyrimo, kuriame dalyvavo 528 žmonės iš 16 šalių, duomenys.

Tyrimas parodė, kad 98 proc. užsikrėtusiųjų yra homoseksualūs ar biseksualūs vyrai, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniais partneriais.

„Virusas Europoje pradėjo plisti tam tikroje demografinėje grupėje. Tai yra nemaloni ir sudėtinga tiesa“, – sakė S.Čaplinskas.

Jis priminė, kad ŽIV infekcija pirmiausia ėmė plisti tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais, tačiau neilgai trukus užsikrėtimų laukas išsiplėtė.

Profesorius pabrėžė, kad ligos stigmatizuoti nereikėtų, o užsikrėtimą įtarę žmonės tegul nebijo kreiptis į medikus. Tai padaryti galima net nuvykus į kitą miestą.

„Lietuvoje gera situacija, nes žmogus be jokio siuntimo gali kreiptis į tiesiai į dermatovenerologą. Jis gali iš Vilniaus nuvažiuoti į Kauną, į Klaipėdą ir panašiai. Tik už anoniminę paslaugą reikia susimokėti“, – paaiškino S.Čaplinskas.

Lietuvoje – trys ligos atvejai

Lrtyas.lt primena, kad pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje nustatytas Lietuvos piliečiui, laikinai parvykusiam iš Vokietijos.

„Jis susirgo būdamas jau Lietuvoje. Dėl bėrimų, karščiavimo jis kreipėsi į ligoninę, buvo hospitalizuotas infekcinių ligų skyriuje. Po kelių dienų (antradienį, red.) buvo išleistas ambulatoriniam gydymui namuose“, – pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Ketvirtadienio vakarą šalyje nustatyti beždžionių raupų atvejai 20–29 m. ir 30–39 m. amžiaus grupės asmenims. Abu užsikrėtusieji, lankėsi Vokietijoje, bet nurodoma, kad Lietuvoje nustatyti ligos atvejai nėra susiję tarpusavyje.

Asmuo, kuriam nustatyta beždžionių raupų infekcija, privalo izoliuotis, kol visiškai pasveiks t.y. išnyks ligos požymiai bei nukris šašai.

Bėrimai, kurie įprastai prasideda veido srityje, o vėliau išplinta po visą kūną, pasireiškia 95–99 proc. užsikrėtusiųjų beždžionių raupais.

„Didžiausia užsikrėtimo rizika, kai kontaktuojama oda į odą, veidas į veidą arba namuose yra prižiūrimas ligonis nenaudoja apsaugos priemonių – pirštinių – nepridengia odos. Užsikrėtimas galimas per aplinkos daiktus, tokius kaip drabužiai ar patalynė“, – aiškino G.Zagrebnevienė.

Pasak SAM atstovės, kaimyninių šalių patirtis rodo, kad beždžionių raupai plinta lėtai. Estijoje pirmasis infekcijos patvirtintas birželio pabaigoje ir iki šiol nustatyti 8 susirgimai, Latvijoje – nuo vasaros pradžios iki šiandien nustatyti trys beždžionių raupų atvejai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.