Profesorė L. Jančorienė išvardijo bedžionių raupų simptomus: pirmasis – visai ne bėrimas

Lietuvoje nustatyti jau trys beždžionių raupų atvejai. Bėrimas – aiškus ir itin specifinis infekcijos simptomas, tačiau pirmuoju ligos ženklu įprastai tampa karščiavimas, teigia Vilnaus Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

L.Jančorienė.<br>Lrytas.lt koliažas.
L.Jančorienė.<br>Lrytas.lt koliažas.
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai.<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf nuotr.
Beždžionių raupai<br>123rf iliustr.
Beždžionių raupai<br>123rf iliustr.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos infekcinių ligų korpusas<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos infekcinių ligų korpusas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 5, 2022, 3:06 PM, atnaujinta Aug 5, 2022, 3:21 PM

„Kaip taisyklė, liga prasideda nuo karščiavimo, kuris pasireiškia beveik 85 proc. užsikrėtusių žmonių. Būdingi kiti bendri negalavimai: galvos ir nugaros skausmai, limfmazgių padidėjimas, nuovargio pojūtis. Dažniausiai po 1–5 dienų pasireiškia bėrimo elementai“, – penktadienį sakė L.Jančorienė.

Bėrimas dažniausiai prasideda veido srityje ir plinta žemyn, bet kartais jis prasideda ir lytinių organų srityje.

Europoje nuo gegužės fiksuota jau 15,5 tūkst. beždžionių raupų atvejų, 99 proc. užsikrėtusiųjų – vyrai.

94–95 proc. Susirgusių neprireikia gydymo ligoninėje, jie izoliuojasi ir sveiksta namuose.

Vakcinos reikėtų ir skiepytiems

Kryžminį imunitetą prieš beždžionių raupus įgiję žmonės, gimę tuomet, kai kūdikiaii dar buvo skiepijami nuo raupų. 

„Ta visuomenės dalis, kuri iki 1980 m. gavo skiepą „gyva“ raupų vakcina, mato po vakcinacijos likusį randelį“, – teigė L.Jančorienė.

Lietuva skiepų nuo beždžionių raupų dar neturi, bet 1400 vakcinos dozių šalį pasiekti turėtų dar šį mėnesį. Planuojama, kad skiepas būtų skiriamas rizikingą sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusiems asmenims.

Profesorė paaiškino, kad skiepytis būtų siūloma ir tiems, kurie jau gavo vakciną nuo raupų. Tiesa, jiems būtų taikoma pakoreguota skiepijimo schema.

„Tiems, kurie jau paskiepyti nuo raupų, po ekspozicijos užtenka vienos vakcinos dozės. Neskiepytiems rekomenduojami du skiepai“, – paaiškino L.Jančorienė.

Skiepijimas turėtų būti atliekamas per keturias paras nuo buvusio rizikingo kontakto. „Tam tikra populiacijos dalis turi dalinį imunitetą, jį galima sustiprinti. Tie, kurie visai nesusidūrę, rizikuoja daugiau, jiems būtų du skiepai“, – apibendrino profesorė.

Specifinių vaistų nėra

L.Jančorienė paaiškino, kad specifinio prieinamo beždžionių raupų gydymo nėra, naudojamos priemonės simptomams palengvinti – vaistai temperatūrai „numušti“.

„Tie šašai turi pereiti visas vystymosi stadijas, kol jie nukrenta. Žmogus gali būti užkrečiamas, kol yra matomi odos pažeidimai“, – sakė L.Jančorienė.

Tiesa, šiuo metu pasaulyje išbandomi keli specifiniai medikamentai nuo beždžionių raupų, tačiau vaistai Lietuvoje neprieinami.

„Teoriškai tokie preparatai egzistuoja, bet Lietuvoje mes jų neturime“, – sakė L.Jančorienė.

Pasak jos, kol kas sunku pasakyti ar po persirgimo lieka ilgalaikiai randai.

COVID-19 scenarijus nesikartos?

Profesorė pabrėžė, kad beždžionių raupai neturėtų tapti į koronavirusą panašaus masto pandemija, nes infekcija nėra tokia užkrečiama.

Beždžionių raupai plinta sunkiau. Net tas lašelių kelias, kai galima nuo žmogaus užsikrėsti per kosulį, čiaudulį, tai tam turi būti pakankamai ilga ekspozicija, kad infekcija būtų perduota.

Mes turime jau beveik trijų mėnesių plitimo laikotarpį ir matome, kad nėra tokių skaičių, kokie buvo COVID-19 pandemijos metu. Reiškia, virusas neplinta taip lengvai, lyginant su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.

Perdavimas daugiau vyksta per glaudų kontaktą su oda ir glevinėmis tarp pažeistos ir nepažeistos dviejų asmenų odos“, – paaiškino L.Jančorienė.

Kaip atrodytų gydymas ligoninėje

Profesorės teigimu, jei beždžionių raupais užsikrėtusiam asmeniui prireiktų gydymo ligoninėje, medikams ypatingų saugumo priemonių imtis nereikėtų.

„Neįprastų izoliacijos reikalavimų nėra. Žmogus turi būti apribotas nuo kontakto su kitais asmenimis, neturėti net ir saugių lytinių santykių, jei jis izoliuojasi namuose.

Santaros klinikų infekcinių ligų centre yra boksų pavidalo palatos, kurios būtų panaudotos, jeigu tokiam pacientui reikėtų stacionarinės pagalbos, arba jis neturėtų galimybės izoliuotis namuose.

Personalas gali vykdyti savo funkcijas ir slaugyti tokį pacientą, naudodamas įprastas asmens apsaugos priemones“, – aiškino L.Jančorienė.

Pasak jos, ilgo kontakto metu naudojamas respiratorius, trumpo – veido kaukė, pirštinės. Vienkartinės priemonės keičiamos paliekant patalpą.

Profesorė paaiškino, kad jei žmogui įtariamas užsikrėtimas beždžionių raupais, mėginys dažniausiai imamas tiesiogiai nuo bėrimo vietos.

„Tai nuograndos, turinys, bėrimo ir audinių skystis. Taip pat gali būti tiriamas kraujas, nosiaryklės mėginys arba tepinėlis nuo tonzilių“, – sakė L.Jančorienė.

Molekuliniai ėminių tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL). Tyrimo trukmė – maždaug viena para.

Pajutę simptomus, kreipkitės į ligoninę

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Jie gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu.

Kaip skelbia PSO, apie bėrimus praneša net 99 proc. užsikrėtusiųjų. Dažnai liga pasireiškia karščiavimu, galimi ir kiti nespecifiniai simptomai: raumenų, galvos skausmas, silpnumas

Jeigu jums atsirado bėrimas, pakilo temperatūra, kreipkitės į gydymo įstaigą: konsultuokitės telefonu su šeimos gydytoju arba vykite į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.