Lietuvoje plintanti nauja COVID-19 atmaina mažiau baisi vienai žmonių grupei: profesorė įvardijo už skiepus ir amžių svarbesnį veiksnį

Pirmadienį šalyje nustatyti 2010 naujų užsikrėtimų koronavirusu, bet ekspertai mano, kad tai ne pabaiga – sergamumas dar augs. Įtariama, kad Lietuvoje plinta naujosios omikron subatmainos BA.4 ir BA.5. Prieš jas atsparesni yra žmonės, kurie jau persirgo omikron atmainos koronavirusu t.y. buvo užsikrėtę šių metų pradžioje arba vėliau, teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Juozas Augutis, VDU rektorius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Juozas Augutis, VDU rektorius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
koronavirusas Lietuvoje.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
Aurelija Žvirblienė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 6, 2022, 6:43 PM

„(Tiems žmonėms, red.) nedidelis šansas yra užsikrėsti naujais subvariantais. Bet 10–20 proc. užsikrečia ir tų, kurie yra persirgę omikronu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė A.Žvirblienė.

Asmenys COVID-19 infekcija persirgę dar praėjusiais metais yra menkai apsaugoti nuo užsikrėtimo naujais omikron subvariantais.

„Jeigu persirgta alfa, delta atmainomis, tikėtina, kad žmogus užsikrės naujomis omikron atmainomis“, – dėstė A.Žvirblienė.

Jos nuomone, imunitetą jau įgiję žmonės neturėtų skubėti skiepytis nuo COVID-19 infekcijos.

„Jeigu žmogus yra skiepytas ir persirgęs, arba tiesiog persirgęs, nematyčiau būtinybės dabar skiepytis“, – aiškino profesorė.

Pasak A.Žvirblienės, vieną kartą COVID-19 liga jau užsikrėtę žmonės, antrą susirgimą omikron tipo koronavirusu turėtų atlaikyti nesunkiai. 

„Jeigu žmogus pirmą kartą persirgo nelabai sunkiai, tai tikėtina, kad ir antrą kartą persirgs. Tokiu būdu susikuria kolektyvinis imunitetas. Mes dabar žinome, kad apsauga po persirgimo laikosi ilgiau nei po vakcinų.

Žinoma, tai nėra raginimas nesiskiepyti. Tiesiog po persirgimo susidaro platesnio spektro imunitetas“, – dėstė A.Žvirblienė.

Masinio skiepijimo nesiūlo

Profesorė aiškino, kad tikslinga skiepytis būtų rizikos grupės asmenims, ypač jei jie hospitalizuojami.

„Visai populiacijai vakcinacija šiuo metu ir nėra rekomenduojama. Kiek žinau nei viena šalis to nedaro“, – sakė A.Žvirblienė.

Išskiriama skiepų problema – jie būna nukreipti prieš ankstesnę COVID-19 atmainą.

„Vakcinos visada vejasi realią situaciją. Šiuo metu kuriamos vakcinos prieš omikron variantą. Rudenį, kai jos pasieks rinką, tikėtina, kad ta omikrono banga jau bus užgesusi, daugelyje šalių nuslopusi“, – pastebėjo A.Žvirblienė.

Specialistų nerimas dėl sekoskaitos

Sergamumas COVID-19 infekcija auga, nepaisant to, kad iki rudens dar visas mėnuo. „Omikron atmainos sukelta banga reiškia, kad daug žmonių užsikrečia, bet mirčių ir hospitalizacijų skaičius išlieka gana pastovus. Todėl ypatingo nerimo kol kas nėra“, – sakė A.Žvirblienė.

Įtariama, kad Lietuvoje jau dominuoja omikron BA.4 arba BA.5 subvariantas. Aiškumo trūksta, nes šalyje nebėra atliekami sekoskaitos tyrimai.

„Specialistai dėl to šiek tiek nerimauja, nes nežinome situacijos. Tikėtina, kad yra tie omikron variantai, kurie ir kitur Europoje paplitę, bet įrodymų neturime“, – paaiškino A.Žvirblienė.

Rudenį gyventojai daugiau laiko leis uždarose patalpose, į mokyklas grįš vaikai. Tai skatina viruso plitimą.

„Kiekvienas naujas viruso variantas sukelia susirgimų bangą. Kur link vyksta viruso evoliucija, niekas iš mūsų nežino. Jeigu prasidės naujas viruso kilimas, pirmiausia tai pamatysime kitose šalyse. Jis reikštų nauja viruso variantą arba subvariantą, kas reiškia, kad virusas taip stipriai nepakito, bet yra pokyčiai, jis įgavo naujų savybių“, – sakė A.Žvirblienė.

Į darbą eina ir užsikrėtę

Pandemijos valdymo grupėse, pasak profesorės, jokie siūlymai dėl ribojimų grąžinimo nėra planuojami.

„Nei ribojimų, nei, tarkime, galimybių pasų klausimas kol kas nėra svarstomas“, – patikino A.Žvirblienė.

Tuo metu COVID-19 plitimo dinamiką sekantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Augutis karantino galimybę atmetė, tačiau, jo teigimu, galimos „griežtesnės rekomendacijos dėl kaukių dėvėjimo“.

Profesorius akcentavo gyventojų sąmingumo svarbą, nes per daugiau nei dvejus pandemijos metus daugelis išmoko pagrindinių saugumo taisyklių. J.Augučio nuomone, reikalingi mechanizmai, kurie apsaugotų nuo to, jog koronavirusu užsikrėtės žmogus neplatintų infekcijos kitiems.

„Dabar nėra jokios sergančiųjų izoliacijos. Todėl sirgdamas gali eiti į darbą. Žmonės taip ir elgiasi, virusas labai smarkiai plinta. Galbūt bent keletą dienų, kai yra aktyviausias užkrėtimo periodas, reikėtų susilaikyti, turėti nedarbingumo lapelį, kurį išduoda šeimos gydytojas“, – svarstė J.Augutis.

Sergančių gali būti gerokai daugiau

Profesorius prognozavo, kad COVID-19 bangos piko galime sulaukti rugpjūčio pabaigoje.

„Iš kitos pusės, yra tokių duomenų, kad neturėtų ji (banga, red.) pasiekti tų mastelių, kuriuos turėjome praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, ką turėjome su omikronu“, – sakė J.Augutis.

Lrytas.lt primena, kad vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Didžioji dalis šiuo metu nustatomų užsikrėtimų – pirminiai ligos atvejai, o tai rodo, kad iš anksčiau turimas imunitetas veikia.

„Tik maždaug pusė mūsų piliečių yra nepersirgę, gerokai virš milijono yra persirgę, vien dėl to galima tikėtis, kad (užsikrėtimų, red.) skaičiai nebus tokie aukšti“, – aiškino J.Augutis.

Jis pridūrė, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje sergumas COVID-19 infekcija jau ima mažėti taip ir nepasiekęs praėjusios žiemos bangos rodiklių.

Tiesa, pasak profesoriaus, daugelis žmonių užsikrečia, bet į šeimos gydytoją nesikreipia, tad tikrasis koronaviruso paplitimas yra daug didesnis nei rodo kasdien skelbiama statistika.

„Šitos bangos išskirtinumas tas, kad ji prasidėjo vasarą. Žmonės atostogauja, o simptomai ir ligos eiga nėra tokie sunkūs. Mes manome, kad didelis yra skaičius žmonių, kurie suserga, bet niekur nesikreipia“, – tvirtino J.Augutis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.