Maža ligoninė pačiame Lietuvos paribyje nustebino atvirumu: drąsų žingsnį liaupsina šimtai, lygina su Švedija

„Žmonės, o ne sienos, yra pagrindas, ant kurio laikosi ligoninė. Norime „įbetonuoti“ tvirtą pamatą ateičiai, užtikrindami vidaus ligų bei skubiosios medicinos tarnybų postus“, – šiais žodžiais prasideda prieš kelias dienas Joniškio ligoninės „Facebook“ paskyroje patalpintas žaismingas darbo skelbimas.

Joniškio ligoninės darbo skelbimas socialiniuose tinkluose sulaukė teigiamų reakcijų.<br>lrytas.lt montažas
Joniškio ligoninės darbo skelbimas socialiniuose tinkluose sulaukė teigiamų reakcijų.<br>lrytas.lt montažas
Martynas Gedminas<br>Joniškio ligoninės/socialinių tinklų nuotr.
Martynas Gedminas<br>Joniškio ligoninės/socialinių tinklų nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Joniškio ligoninė ieško skubios pagalbos gydytojo.<br>Asociatyvinė KUL nuotr.
Joniškio ligoninė ieško skubios pagalbos gydytojo.<br>Asociatyvinė KUL nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Aurimas Pečkauskas <br>M.Patašiaus nuotr.
Aurimas Pečkauskas <br>M.Patašiaus nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>V.Balkūno nuotr.
SAM nurodo, kad medikai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai.<br>V.Balkūno nuotr.
Jauni medikai nenoriai renkasi darbą rajonuose.<br>T.Bauro nuotr.
Jauni medikai nenoriai renkasi darbą rajonuose.<br>T.Bauro nuotr.
Jauni medikai nenoriai renkasi darbą rajonuose.<br>T.Bauro nuotr.
Jauni medikai nenoriai renkasi darbą rajonuose.<br>T.Bauro nuotr.
Joniškio ligoninė<br>Socialinių tinklų nuotr.
Joniškio ligoninė<br>Socialinių tinklų nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 11, 2022, 6:02 AM, atnaujinta Aug 11, 2022, 2:39 PM

Neurologo, vidaus ligų ir skubios medicinos gydytojų besidairančios įstaigos atsisakė formalių frazių, atvirai rėžė, ko tikisi iš būsimų darbuotojų bei nurodė, kokios užduotys jų laukia.

„Ligoninė – maža, budi – vienas. Reikia išmanyti ką darai. Klaidų neišeina paslėpti minioje“, – įspėjami būsimi kandidatai į skubios medicinos gydytojo vietą.

Įraše ir pajuokauta – šmaikščiai atkreiptas dėmesys į mediko autoritetą nedideliame mieste. „Bendruomenės pagarbos ir vertinimo skalėje esi antras po Jėzaus Kristaus“, – kaip jums toks gydytojo neurologo darbo privalumas?

„Bendrai paėmus, esame nedidukė ligoninė pačiame Lietuvos pakrašty. Kai čia žmonės sako, jog važiuoja „prie jūros“, jie turi omeny ne Palangą, o Jūrmalą“, – socialiniame tinkle rašė Joniškio ligoninės atstovai.

Tokie skelbimai šalies darbo rinkoje nėra naujiena, tačiau ligoninės įprastai laikosi santūrių formulių, todėl vos 14 kilometrų nuo Latvijos sienos nutolusio miesto įstaigos komunikacija – it šviežio oro gūsis.

„Regis Joniškis jau visomis dvejomis kojomis Europoje. Pagarba“, – po įrašu ligoninę gyrė viena komentatorė.

„Super! Primena, ką pasakojo gydytoja lietuvė, dirbanti Švedijos ligoninėje. Tiesiog norisi pasakyti labai nuoširdų AČIŪ VADOVUI!“, – džiaugėsi kita „Facebook“ vartotoja.

Darbo skelbimų – devynios galybės

Lrytas.lt nusprendė pasidomėti, kokio atgarsio sulaukia mažesniųjų šalies gydymo įstaigų darbo skelbimai.

Ne paslaptis, kad nesvarbu į kurią ligoninę besi pirštu – laisvų vietų gydytojams specialistams rasi. Tikriausiai daugiau nei šimtas darbo skelbimų nugulę sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) internetiniame puslapyje.

Dažna ligoninė tinkamą gydytoją specialistą priimtų „nedelsiant“, o tai, kad nurodomas skelbimo galiojimo laikas „iki gruodžio 31 d.“, aiškiai rodo – įstaigų vadovai neturi iliuzijų, jog laukiamas gydytojas tučtuojau pasibels į ligoninės duris.

Antai Šilutės ligoninės vadovas Algis Starkus interviu lrytas.lt neseniai sakė, kad net septynių gydytojų specialistų ieškančios įstaigos darbo toks medikų trūkumas negriauna, bet kliudo išplėsti veiklą, o daugiau medikų leistų sutrumpinti eiles poliklinikoje. Plačiau apie tai rasite čia.

Socialiniuose tinkluose gydytojus ligoninės medžioja ne taip aktyviai. Peržiūrėjus jų „Facebook“ puslapius paaiškėjo, kad apie laisvas darbo vietas per pastaruosius kelis mėnesius čia pranešė vos kelios.

Rajonų ligoninių vadovai nurodo, kad darbo skelbimų naudos mažai, reikiamos specialybės gydytoją tenka susirasti patiems ir asmeniškai jį kalbinti atvykti.

Lauks savaitę

Socialiniuose tinkluose per kelias dienas šimtų teigiamų reakcijų sulaukusio Joniškio ligoninės skelbimo subrandinti vaisiai – tik „Facebook“ vartotojų pagyros. Gydytojams „į rankas“ žadamas 3 tūkst. eurų atlygis, bet elektroninio pašto dėžutė nuo laiškų nelūžta. Pirmiausia atsiliepė ne tų specialybių, kurių ieškoma medikai, teigia gydymo įstaigos vadovas Martynas Gedminas.

Jis pasakojo, kad medikų bendruomenė pasižymi uždarumu ir skelbimas buvo skirtas gydytojų grupėms socialiniuose tinkluose, bet kilo mintis juo pasidalinti su visais.

„Paprastai reikia daug žmonių apskambinti. Norėjome padaryti viešą pranešimą. Pamatysime, kaip jis veikia“, – sakė M.Gedminas.

Jis paaiškino, kad Joniškio ligoninės administracija aktyviai ieško reikiamų specialistų, o darbo skelbimas tėra papildomas informacijos sklaidos kanalas.

„Norėjome, kad mūsų ligoninės paieškos būtų viešas, žinomas faktas. Palauksime savaitę ir tuomet pradėsime antrąjį skambučių etapą“, – pridūrė M.Gedminas.

Gydytojas rajone – autoritetas

Jis paaiškino, kad skelbime siekta nupiešti konkretų darbo rajone vaizdinį, nes studijų metu būsimi medikai apie mažąsias ligonines išgirsta mažai ką gero.

„Aš pats prieš atvykdamas į Joniškį neįsivaizdavau, kaip čia galima jaustis. Per šešis metus universiteto suole ir per rezidentūrą susidarai gana neigiamą įspūdį apie rajonus.

Reikia žmonėms atvažiuoti ir pamatyti, patiems išbandyti darbą čia. Todėl vis akcentuoju, kad rezidentai atvyktų padirbti į rajonus“, – teigė M.Gedminas.

Jis pabrėžė, kad dalį paslaugų mažų miestų ligoninės gali teikti net geriau nei didieji medicinos centrai.

„Vidaus ligos, įprasta terapija – rajonų ligoninių nišos. Galime turėti visas pacientų ištyrimo galimybes, o didžiulio pacientų konvejerio nėra. Todėl gali daugiau dėmesio skirti ligoniui, jį iki galo pagydyti.

Rajone gydytojas yra labiau žmonių vertinamas, nes čia didelis medikų poreikis. Taip pat ant gydytojo pečių gula mažiau biurokratijos. Statistinių kortelių pildymas yra deleguotas kitiems darbuotojams, todėl gali kauptis į pacientą.

Mažame mieste taip pat mažiau hierarchijos – įvairių vadovų, pavaduotojų, Jų, žinoma, yra, bet bendruomenė mažesnė, ryšys geresnis, komandiškumas stipresnis. Yra skirtumas 2 tūkst. ar 150 darbuotojų“, – darbo rajono ligoninėje privalumus vardijo M.Gedminas.

Jis taip pat pastebėjo, kad mažų miestų gyventojai paprastesni, jie rečiau į medikus kreipiasi dėl menkniekių.

„Didmiesčiuose matome daug perteklinio kreipimosi į skubios medicinos gydytojus. Pirštelį įsidrėskiau, kojytę suskaudo ir važiuoju pamatyti gydytoją, o rajone gali pacientui sukurti daugiau vertės ir tikrumo“, – sakė Joniškio ligoninės direktorius.

Specialistų „galvų medžioklė“

Kitame Lietuvos kampelyje, vos keli kilometrai nuo sienos su Lenkija įsikūrusi Lazdijų ligoninė. Birželio pradžioje savo internetiniame tinklapyje ji skelbė, kad ieško chirurgo, geriatro, vidaus ligų ir medicinos gydytojo.

Atlygiai svyruoja nuo 1600 iki 2500 eurų, bet be kelionės išlaidų padengimo žadama gydytojui pirmus 3 metus mokama 5 000 eurų dydžio kasmetinė išmoka, skirta jo poreikiams tenkinti.

Lazdijų ligoninės direktorius Vladimiras Jelivsejevas patvirtino, kad skelbimai reakcijos nesulaukia ir akcentavo asmeninio dėmesio specialistui svarbą, „head-hunting`ą“ (liet. „galvų medžioklę“), pasak jo, turi vykdyti pačios įstaigos.

„Palaikome ryšį su rezidentūros bazėmis, ieškome, kas galbūt kilęs iš šio krašto, turi čia šaknis“, – lrytas.lt sakė V.Jelivsejevas.

Medikas pripažino, kad Lazdijų geografinė padėtis nedėkinga. Iki Alytaus ir Marijampolės – po 45 kilometrus, o didmiesčiai dar toliau.

„Jeigu jaunam žmogui pasiūlysi 2 tūkst. eurų atlyginimą Vilniuje ir tuos pačius 2 tūkst. eurų Lazdijuose. Ką jis rinksis?“ – retoriškai klausė Lazdijų ligoninės direktorius.

„Tų atvažiuojančių specialistų daug yra, bet visada yra noras gydytoją turėti ir nuolat, vietoje“, – pridūrė V.Jelivsejevas.

Jis pridūrė, kad įvairias socialines paskatas medikams skiria savivaldybė, tad dosnumas priklauso ne nuo ligoninės administracijos, o vietinės valdžios piniginės storumo.

Padeda asmeniniai kontaktai

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo Vyganto Sudario balse optimizmo mažiau. „Tikrai stebimas gydytojų trūkumas regionuose. Matome, kaip kilpa kiekvienais metais veržiasi vis stipriau“, – lrytas.lt sakė jis.

Paklaustas, kokios priemonės padeda į mažesnių miestų ligonines prisikviesti jaunus medikus, V.Sudaris tikino, kad veiksmingas stimulas tik vienas – pinigai.

Pakruojo ligoninė prieš kelis mėnesius „Facebook“ paskyroje skelbė ieškanti vidaus ligų, šeimos ir medicinos gydytojų. Siūlomas atlyginimas neatskaičius mokesčių – nuo 2 tūkst. eurų.

Gydymo įstaigai vadovaujantis V.Sudaris pripažino, kad darbo skelbimai sulaukia menko atgarsio. „Žmones, iš esmės, surandame tik asmeninių kontaktų metu. Skelbimai nelabai veikia“, – konstatavo Pakruojo ligoninės vyr. gydytojas.

Nuo darbo mažame mieste specialistus, pasak jo, atbaido ir darbo pobūdis, siauras teikiamų paslaugų spektras.

„Pavyzdžiui, neurologas nori dirbti skyriuje, organizuoti ir valdyti visą gydymo procesą, o rajonai gali pasiūlyti tik ambulatorines paslaugas, nes neurologinių skyrių jie nebeturi. Gydytojas atvažiuoti nenori“, – aiškino V.Sudaris pridūrė, kad analogiškos priežatys kliudo privilioti daugelio specializacijų medikus.

SAM: gydytojų pakanka, bet jie pasiskirstę netolygiai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) liepą išplatintame pranešime pabrėžė, kad Lietuvoje esminė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.

Pasitelkus kompleksinius sprendimus, teigiami pokyčiai jau prasideda, vis daugiau darbdavių suprantant, kad į darbuotojus būtina investuoti, ir visiems veikiant išvien – universitetams, SAM, gydymo įstaigoms ir medikų bendruomenei.

Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas šiuo laikotarpiu pirmiausia tikisi besikeičiančio sveikatos priežiūros įstaigų vadovų požiūrio.

„Kai kurie vadovai vis dar įsivaizduoja, kad jiems autobusais atvešime gydytojų ir slaugytojų, bet tie laikai jau baigėsi. Dabar įstaiga turi įdėti kur kas daugiau pastangų, kad pritrauktų, išlaikytų ir kurtų gerą mikroklimatą medikams. Atėjo laikas, kai svarbu viskas: ir orus darbo užmokestis, ir geras darbdavio įvaizdis bei įstaigos vertybės, ir kuriamas palankus darbo klimatas“, – pranešime cituotas A. Pečkauskas.

Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms numatoma skirti finansavimą iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos. Bus siekiama, kad ne mažiau kaip 30 proc. baigusiųjų rezidentūros studijas rinktųsi darbo vietą ne didžiųjų miestų gydymo įstaigose.

Bendra numatomų investicijų suma siekia 14 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.