PSO dirbęs prof. N. Sartorius: psichikos sveikatai dėmesio vis dar per mažai

Vadinamas gyva psichiatrijos legenda, vokiečių ir kroatų psichiatras, profesorius Normanas Sartorius yra ne tik gerai žinomas šios srities ekspertas, bet ir itin daug pokyčių į psichiatrijos pasaulį įnešęs specialistas. Per daugiau nei 60 profesinės karjeros metų, N. Sartorius revoliucionavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) požiūrį į psichinę sveikatą ir dirbo su įvairiomis viso pasaulio vyriausybėmis siekdamas atkreipti jų dėmesį į realių pokyčių psichinės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimą.

Normanas Sartorius<br>Laimos Penek nuotr.
Normanas Sartorius<br>Laimos Penek nuotr.
Normanas Sartorius<br>Laimos Penek nuotr.
Normanas Sartorius<br>Laimos Penek nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Konferencijos akimirka<br>Jono Petronio nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

2022-09-13 10:50, atnaujinta 2022-09-13 16:44

Neseniai Vilniuje apsilankęs N. Sartorius interviu N. Gališanskytei dalijasi savo įžvalgomis apie pokyčius psichiatrijoje ir karo padarinius žmonių psichinei būklei bei įvardina, ką daryti, kad vyriausybės pradėtų įgyvendinti realias reformas psichinės sveikatos priežiūros srityje.

Lankėsi konferencijoje Vilniuje

Visai neseniai (rugsėjo 8–11 dienomis) iš Ženevos Normanas Sartorius atvyko į Vilniuje pirmą kartą rengiamą psichikos sveikatos konferenciją „Rethinking Mental Health Care“, vykusią LDK Valdovų rūmuose. Joje jis sakė atidarymo kalbą iškart po sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Atkreipė susirinkusių dėmesį į per menką visuomenės ir valdžios dėmesį psichikos sveikatai, psichikos ligas lydinčias stigmas ir pasidalino įžvalgomis kaip būtų galima sistemą pagerinti.

Prieš tai kartu su kolega iš Didžiosios Britanijos seru Grahamu Thornicroftu jie vedė mokymus jauniesiems Lietuvos psichiatrams, kur mokė studentus ne tik apie profesinius dalykus, bet ir vadybinius – paraiškų rengimą, idėjų pristatymą ir pan. Normanas Sartorius dalinosi savo profesinių žinių bagažu ir skatino ugdyti ne tik medicinos, bet ir humaniškumo bei etikos apmokytus psichiatrijos specialistus.

Psichiatrija XX a. pabaigoje – norai geri, bet padariniai tragiški

N. Sartorius, studijavęs psichiatriją 1950–1960 m., sako, jog tų laikų psichinės sveikatos priežiūros sistema buvo tiesiog apgailėtina: „Neegzistavo efektyvus gydymo būdas, nebuvo jokių vaistų, skirtų psichinėms ligoms, todėl žmonės, norėdami padėti sergantiems, bandė išradinėti visokiausių gydymo būdų.

Dalis jų, kaip paaiškėjo, buvo neefektyvūs, o kita dalis – visiškai pažeidė žmogaus teisių principus. Be to, psichinės ligos buvo (ir yra) apipintos stigmomis bei diskriminacija. Su laiku vis daugiau išmokome apie veiksmingus gydymo būdus, ir pagaliau nors ir lėtai pradedame suprasti psichinės sveikatos sutrikimų turinčių žmonių diskriminacijos padarinius.“

N. Sartorius taip pat pabrėžia, jog anksčiau neegzistavo psichinių ligų pacientų užtarėjai, kurie galėtų atstovauti gydomų žmonių teisėms, ir nors šiais laikais visuomenė yra gerokai humaniškesnė, žiaurumų pasitaiko iki šiol.

O vertindamas Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą po to, kai pats paliko organizaciją, N. Sartorius teigia, jog PSO dar vis nepakankamai pabrėžia psichinės sveikatos svarbą ir nekomunikuoja to kaip prioriteto, nepaisant milžiniškos jos svarbos.

Humaniškumas kainuoja daug

Vertindamas psichinės sveikatos priežiūros sistemos pokyčius, profesorius teigia, jog didžiojoje dalyje pasaulio situacija gerokai pasitaisė, tačiau dar ne visur. Taip yra dėl skurdo, nepakankamo medicinos personalo švietimo apie humaniškumą, kas lemia netinkamus gydymo metodus.

Tiesa, psichiatras pastebi, kad humaniškumas yra brangus – tiek pacientų gydymas ir patogios aplinkos paruošimas, tiek teisingas ir kokybiškas švietimas reikalauja nemenkų finansinių investicijų. To sau negalinčios leisti šalys vis dar atsilieka modernių psichikos sveikatos paslaugų teikime.

Geresnės visuomenės receptas

Profesorius pabrėžia, jog švietimas yra kritiškai reikalingas, tačiau trūksta tinkamai paruoštų mokytojų. N. Sartorius teigia, kad šiais laikais mokytojai nėra tokie pat gerbiami, kaip anksčiau, be to, jų algos per mažos. „Kad sukurtume geresnę visuomenę, mums reikia tėvų, kurie žino, kaip auginti savo vaikus. T

ada mums reikia mokytojų, kurie žino, kaip mokyti šiuos vaikus. O šiam planui įgyvendinti visų pirma mums reikia įstatymų, kurie sukurtų tam tinkamas sąlygas“, – aiškina N. Sartorius, patardamas valdžios struktūroms daugiau investuoti į švietimo sistemos darbuotojų algas ir gerovę.

Psichologiniai karo atoveiksmiai

Užklaustas apie psichiatriją karo metu, N. Sartorius pabrėžia, jog po vykusių karų surinkti duomenys rodo viena – karas palieka nepaprastai daug psichinės sveikatos randų. Karas beveik visada sutrikdo arba visiškai užkerta paslaugas teikiančių institucijų darbą, dėl ko jau ir taip sirgę žmonės gali pasijusti dar blogiau.

Net ir iš šalies konfliktą stebintieji kaimyninių šalių gyventojai gali jaustis pažeidžiami – nesaugumo jausmas, nuojauta, kad karas gali bet kada persikelti ir į jų žemę kelia didelį nerimą. „Karas gali suformuoti labai stiprius santykius, išliekančius visą likusį gyvenimą, tačiau kalbant bendrai, karo padariniai žmonių psichinei sveikatai yra baisūs.“

Psichiatrijos ateitis ir reikalavimai vyriausybėms

N. Sartorius numato du dalykus, kurie ateityje turi keistis. „Visų pirma, psichiatrija patobulės kaip mokslas. Tai galime padaryti patys – tiesiog turime susiprasti ir pakeisti kriterijus, pagal kuriuos samdome psichiatrus. Tai sudėtinga, bet įmanoma. Visų antra, naudosime savo gebėjimus, kad įkalbėtume kitus visuomenės narius aktyviau dalyvauti psichinės sveikatos priežiūros sistemos tobulinime.

Psichiatrai nustos būti individus gydantys žmonės ir pradės konsultuoti vyriausybes, švietimo įstaigas ir kitas institucijas. Privalome ministrams pateikti tikslias taisykles, kurios privalo būti įteisintos. Negalime tiesiog pasakoti jiems, jog situacija yra bloga – turime duoti sprendimo būdus, kad situacija būtų ištaisyta“, – aiškina profesorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.