Masinės nelaimės užduotis
Pavakare į Soborą pataikius imitacinei raketai, iš bažnyčios pasipylė šimtai „sužeistųjų“. Nukentėjusiųjų klyksmai ir pagalbos šauksmai aidėjo per visą Laisvės alėją, tačiau pagalbos teko laukti ilgiau nei tikėtasi.
„Standartiškai į masines nelaimes visą laiką reaguoja ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai, greitosios pagalbos tarnybos, šauliai. Kadangi pagal scenarijų tai nėra vienintelė masinė nelaimė šiuo metu vykstanti Kaune, kai kurių tarnybų mums trūks, kai kurios tarnybos pasirodys vėliau.
Pasižiūrėsime, ką galima padaryti, kai resursai yra apriboti“, – apie tai, kodėl pagalbos teko palaukti, iškart po imitacinio sprogimo portalui lrytas.lt komentavo žaidynių teisėjas, pirmosios pagalbos mokymų įstaigos vadovas Nedas Jasinskas.
Praėjus kelioms minutėms po imituoto sprogimo ir susišaudymo į įvykio vietą atvyko pirmoji GMP brigada, kuri, pagal scenarijų, buvo sušaudyta. Kiek vėliau pasirodė kiti GMP ekipažai, o kartu su jais Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Prasidėjo nukentėjusiųjų rūšiavimas, pirmosios pagalbos teikimas ir chaoso tramdymas.
„Pagal tam tikrus parametrus medikai sužeistiesiems priskiria žalią, geltoną ir raudoną spalvas. Sunkiausiai nukentėjusieji pažymėti raudona spalva, iš visų sužeistųjų raudonų yra apie 30 proc. Pagal prioritetą, pažymėti raudona spalva turėtų būti evakuojami pirmiausiai, – situaciją aiškino N.Jasinskas. – Matome, kad žmonės yra apklausinėjami ir surašinėjami.
Yra numatytos zonos, į kurias galima nukreipti žaliuosius, arba guldyti geltonuosius ar raudonuosius pacientus ir tose zonose GMP medikai teikia pradinę pagalbą žmonėms, tarkime uždeda turniketus ar įdeda vamzdelius. Ir kad visi žmonės būtų surūšiuoti naudojamos išmaniosios technologijos, programėlės, kurios gali padėti tokiais atvejais.
Tai yra labai svarbu, nes egzistuoja vadovavimo grandinė, kuri mato visą miestą, tad jiems labai svarbu žinoti, kiek ir kokių pacientų čia yra ir kur jie keliauja.“
Pagal scenarijų, nukentėjusieji iš įvykio vietos turėjo būti evakuoti per valandą. Tačiau praėjus valandai su puse, sužeistųjų srautai vis dar keliavo į evakuacijos vietas.
„Komandos pasiskirstė, vienos dirba evakuacijos punktuose, jos sukuria vadavietę, tos vadavietės tikslas, kad visos funkcijos būtų užtikrintos. Jeigu nebus pakankamai brigadų galinčių išvežti, tai sužeisti žmonės taip ir gulės čia. Jeigu nebus sukurta struktūra nukentėjusių evakavimo punkte, nebus, kam perduoti sužeistųjų.
Todėl, nors pradžioj atrodo, kad viskas vyksta labai lėtai, bet tame lėtume ir yra efektyvumas, nes visi gaus reikiamą pagalbą“ – pasakojo pirmosios pagalbos mokymų įstaigos vadovas.
Ką iš tiesų daro medikai
Evakuacija buvo vykdoma į laikinai įkurtus prieglobsčio taškus Vienybės aikštės požeminėje stovėjimo aikštelėje ir Lietuvos kariuomenės dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje, kur apsilankyti ir stebėti medikų darbą galėjo visi norintys.
Vienybės aikštės požeminėje automobilių aikštelėje budintis teisėjas Adomas Bajelis pasakojo, kad evakuacijos taškuose vyksta naujai atvykusių pacientų būklės pervertinimas ir detalesnis jų rūšiavimas.
„Prie Soboro vyksta taip vadinamas pirminis ar atrankinis rūšiavimas, kai būklės sunkumas įvertinamas tik kaip lengvas, vidutinis ir sunkus. Čia, jei pakanka resursų, vertinami detalesni parametrai, tokie kaip kvėpavimo dažnis, spaudimas, sąmonė. Pagal tai suteikiama pagalba. Tačiau jei atvyksta pacientų daugiau, nei yra resursų, vėl prasideda atrankinis rūšiavimas ir resursų taupymas. Grįžtama prie sunkumo vertinimo, nesigilinant, kokie yra kiti gyvybiniai parametrai“ – dėstė teisėjas.
Masinės nelaimės užduotis buvo baigta apie pusę dešimtos vakaro, kai pirmoji pagalbą buvo suteikta visiems sužeistiesiems.
Apie tai, kokią naudą masinės nelaimės užduotis turėjo dalyvavusiems GMP darbuotojams pasakoja vyr. teisėja Evelina Pukenytė.
„Masinė nelaimė – nevertinama užduotis, kurios tikslas bendradarbiavimo skatinimas tarp įvairių institucijų ir tarp atskirų įstaigų ir treniravimasis teikti pagalbą esant dideliam kiekiui nukentėjusiųjų.
Taip pat įvedėm į praktiką įvairias naujas technologijas, pavyzdžiui, paciento sekimo programa, kuri parodo, kur jis masinės nelaimės metu randasi, į kokią įstaigą yra transportuojamas. Tai daroma, kad visos tarnybos galėtų matyti, kas vyksta ir kiek yra nukentėjusiųjų. Tai yra naujovė šiais metais, kurią vėliau galėsime pabandyti su tikrais pacientais“, – teigė E.Pukenytė.
Varžosi beveik 100 specialistų
Ketvirtadienio pavakarę sirenomis ir švyturėliais lydimos GMP mašinos lėtai važiavo Kauno centro gatvėmis nuo Gedimino prospekto iki Vienybės aikštės, kur vyko žaidynių atidarymo ceremonija.
Čia buvo pristatomos visos žaidynėse dalyvaujančios GMP komandos, kurių šiemet užsiregistavo 27 ir beveik 100 specialistų.
Dalyvius pasveikino Kauno vicemeras Andrius Palionis, linkėdamas sėkmės visoms komandoms, teigdamas, jog Kaunas visada yra atviras tokioms žaidynėms ir kviesdamas čia jas rengti dažniau.
Sveikinimo ir padėkos GMP medikams kalbas taip pat atvyko pasakyti ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė, Seimo nariai Linas Slušnys ir Rimantė Šalaševičiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Odeta Vitkūnienė, Krizių tyrimo centro vadovas Dinas Vaitkaitis ir Greitosios medicinos pagalbos asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Ramoškienė, kuriai atiteko simbolinis ritualas paskelbti žaidynių pradžią.
Penktadienį GMP brigados varžosi aštuoniose varžybinėse rungtyse, po kurių susumavus balus, bus paskelbti rezultatai ir geriausiai pasirodžiusios GMP komandos. Trys didžiųjų miestų komandos ir trys mažųjų miestų komandos, pasirodžiusios geriausiai, bus apdovanotos diplomais ir taurėmis.
Iš viso į GMP žaidynėse dalyvauja 15 didžiųjų miestų brigadų ir 12 mažųjų. Žaidynės Lietuvoje vyksta 14-ąjį kartą, Kaune – 2-ąjį.
