„Galiu tik pakartoti, kad tai (maitinimas, aut. pastaba) sudaro apie 1 proc. gydymo įstaigų sanaudų“, – galiausiai replikavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius.
Klausimas liko neatsakytas, tad naujienų portalas lrytas.lt nusprendė pasidomėti, kiek kainuoja pacientų maitinimas įvairiose šalies ligoninėse. VLK specialistai nurodė, kad vieningo kainos standarto nėra, kiekviena įstaiga pati nusistato lėšų sumą, kurią skiria pacientų maitinimui.
Paciento lėkštės turinio kainą nulemti gali įvairūs veiksniai, tačiau visos gydymo įstaigos turi laikytis bendro kokybės standarto, nustatyto sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Taigi, kaip skiriasi maitinimo kainos skirtingose gydymo įstaigose?
Pusryčiai, pietūs ir vakarienė – už 3 eur 12 ct. Tokią paciento lovadienio kainą nurodė Lazdijų ligoninės direktorius Vladimir Jelisejev. Matyt, galima pajuokauti, kad maitinimas pigesnis, jei Lenkijos siena arti, nes Prienų ligoninėje beveik dvigubai brangiau – 6 eur 3 ct.
Užvis brangiausia – Vilniuje. Santaros klinikose paciento dienos maitinimas, priklausomai nuo dietos, gydymo įstaigai atsieina nuo 10 eur 32 ct iki 10 eur 64 ct.
Beveik dvigubai brangesnė virtuvė
Gydymo įstaigų vadovai skundžiasi, kad pastaraisiais mėnesiais ženkliai pabrango ne tik elektra, bet ir maistas, taip pat jo paruošimas. Karšti patiekalai gaminami pačioje Lazdijų ligoninėje, o virtuvės išlaikymas šiemet gali būti beveik dvigubai brangesnis.
„Praėjusiais metais visa virtuvė mums kainavo apie 80 tūkst., įskaitant darbuotojų algas ir komunalinius mokesčius. Šiais metais tikimės įtilpti į 150 tūkst. eurų“, – lrytas.lt sakė V.Jelisejev.
Jis pabrėžė, kad sava virtuvė padeda sutaupyti, pirkti paslaugą tikrai būtų brangiau, ypač energetinės krizės akivaizdoje, kai ženkliai išaugo kiti kaštai.
V.Jelisejev pridūrė, kad situacija rinkoje pasikeitė staiga, o maisto tiekėjai verčiau nutraukia sudarytas sutartis ir susimoka baudas, nei dirba nuostolingai.
Analogišką tiekėjų elgesį pastebėjęs teigė ir Šilutės ligoninės direktorius Algis Starkus. Be kita ko jis pažymėjo, kad maitinimas brangs ir dėl nuo kitų metų kilsiančios minimalio mėnesinės algos.
„Virtuvės darbuotojų atlyginimai taip pat įsiskaito į galutinę maitinimo paslaugos savikainą“, – lrytas.lt sakė A.Starkus.
Priversti taupyti elektrą
Pabrangusi elektra – taip pat pačių ligoninių rūpestis. Sveikatos apsaugos ministerija dėl šalį užklupusios energetinės krizės padidino VLK gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas apmokamus įkainius.
Tačiau V.Jelisejev tokią tvarką peikia. Jo manymu, daug logiškiau būtų, jei Vyriausybė tiesiog kompensuotų išaugusias sąskaitas už komunalines paslaugas.
„Nėra taip, kad gauni maišą pinigų ir susimoki už pabrangusią energiją. Ne, privalai suteikti žmogui paslaugą, o tada jai bus suteikta didesnė vertė (…) bet aš neįsivaizduoja, kaip galima tiksliai apskaičiuoti paslaugos sanaudas.
Juk ir įstaigos skirtingos: poliklinikos, pirminio, antrinio, trečio lygio ligoninės. Geriau būtų kitoks kompensacinis mechanizmas, o ne mokėjimai per ligonių kasas“, – siūlė V.Jelisejev.
Jo teigimu, palyginti pernykštes sąskaitas su šiemetinėmis nebūtų sunku. Valdžia galėtų padengti skirtumą, nes pernai 14 centų už kilovatvalandę mokėjusi gydymo įstaiga dabar už kilovatvalandę atseikėja 86 centus.
Pasak jo, Lazdijų ligoninėje buvo imtasi sąmoningumo priemonių, taupymo režimas padėjo sumažinti elektros sanaudas.
„Šildymą, žinoma, įsijungėme. Čia taupyti negali, nes tai susiję ir su pacientų, ir su personalo sveikata. Su elektra kitaip – praėjusė mėnesį sunaudojome 16 tūkst. kilovatvalandžių, o tą patį praėjusių metų mėnesį – 20 tūkst. kilovatvalandžių. Pakako, kad žmonės išjungtų šviesą, kur jos nereikia“, – pasakojo V.Jelisejev.
Pacientai nenukentės
Savo ruožtu, A.Starkus teigė, kad pokyčiai elektros rinkoje Šilutės ligoninės dar nepalietė. Dalį energetinių sanaudų padengia turima saulės elektrinė, o už centralizuotai tiekiamą elektrą mokama pagal iš anksto sudarytą sutartį.
Šilutės ligoninės vadovui praktika, kai išaugusių elektros kainų našta švelninama padidintu paslaugų įkainiu, atrodo logiška.
„Ligoninės pačios save išsilaiko, jos iš paslaugų įkainio ir gyvena. Turime paslaugų teikimo sutartis, gyventojus aptarnaujame, mums už tai sumoka ligonių kasa (…) Manyčiau, kad esminis įkainio padidinimas išspręstų problemą. Tai, turbūt, racionaliausias kelias“, – komentavo A.Starkus.
Jis patikino, kad Pamario ligoninėje netaikomos papildomos priemonės, siekiant sumažinti elektros suvartojimą. Energiją taupančios lemputės susuktos jau anksčiau, o kitų būdų sumažinti elektros sąnaudas, nepakenkiant pacientams, esą nėra.
„Negali ligonio nei pusbadžiu, nei šaltoje palatoje laikyti. Turime užtikrinti higienos normas, gydymas privalo išlikti toks pats“, – pabrėžė A.Starkus.
Ministras pasigedo vadovų atsakomybės
Lrytas.lt primena, kad Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas anksčiau sakė, jog sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pažadėtų 5 mln. eurų sumą išaugusioms kainoms amortizuoti neužteks ir ragino iškart kelti iki 10 mln. eurų šiems metams.
Pasak jo, jei dėl išaugusių energijos kainų gydymo įstaigos bus priverstos mažinti personalo darbo užmokestį, medikai „imsis visų akcijų įstatymų nustatyta tvarka, neatmetant ir streiko“.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad už lėšų panaudojimą atsakomybę prisiimti turi ir gydymo įstaigų vadovai, o pandeminiu laikotarpiu ligoninės galėjo sukaupti finansinę „pagalvę“.
„Noriu priminti, kad per visą pandemiją kai kuriose gydymo įstaigose, ypač reabilitacijoje, užimtumas buvo nukritęs iki 30 ar 40 proc., bet visą laiką buvo gaunama viena dvyliktoji. Manau, kad akcininkai, savininkai, steigėjai gali detaliau panagirinėti kiekvienos pavaldžio įstaigos skaičius, kaip dėliojosi kaštai“, – sakė prie Seimo SRK posėdžio prisijungęs A.Dulkys.
„Nuo to, kaip vadovas organizuoja darbą, skirsto išteklius, padeda gydytojams organizuoti darbą, priklauso įstaigos finansinė būsena“, – pridūrė ministras.
