NTAKD leidinį galite rasti čia.
Apie pastebėtus pokyčius ir tai, kokie rodikliai kelia nerimą specialistams naujienų portalui lrytas.lt papasakojo departamento laikinoji direktorė Gražina Belian.
– Ką galime pasakyti apie narkotikų vartojimo įpročius Lietuvoje? Kokios tendencijos išryškėjo pastaraisiais metais?
– Mūsų šalyje stebimas narkotikų vartojimo paplitimo tarp suaugusių gyventojų didėjimas. Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad mūsų statistika ženkliai geresnė nei bendras Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. 2021 m. kokius nors narkotikus bent kartą gyvenime vartoję nurodė apie 14 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, ES vidurkis – beveik 29 proc.
Pastebima, kad narkotikų vartojimas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių, o populiariausias narkotikas išlieka kanapės. Kitus nei kanapės narkotikus bent kartą gyvenime vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 2,8 proc. 2016 m. iki 4,7 proc.
Tad narkotikų vartojimo paplitimo mastas šalyje gana aiškus, bet norint geriau suprasti pačius vartojimo įpročius į pagalbą pasitelkiamos ir papildomos gyventojų apklausos. Pernai metų pavasarį atliktas internetinis narkotikus bent kartą per paskutinius metus vartojusių asmenų tyrimas patvirtino, kad populiariausias narkotikas yra kanapės.
Jas vartojo net 95 proc. gyventojų, kurie bent kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję narkotikus. Tarp narkotikus vartojančių europiečių kitos populiariausios medžiagos – ekstazis (35 proc.), kokainas (34 proc.), amfetaminas (28 proc.). Įdomu, kad respondentų iš Lietuvos įpročiai skiriasi.
Ekstazį per pastaruosius 12 mėn. nurodė vartoję didesnė dalis tiriamųjų – 43 proc., o populiarumu išsiskyrė LSD (36 proc.), jai nusileido kokainas, kurio vartojimas Lietuvoje atitinka Europos šalių vidurkį – 34 proc., mažiau populiari narkotinė medžiaga Lietuvoje – amfetaminas (24 proc.).
Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad kanapes vartojo, nes norėjo atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Maždaug pusė teigė, kad taip tikėjosi pagerinti miegą. Ekstazio vartojimo priežastys visai kitos: dažniausiai juo norėta pasiekti pakilimo būseną, o maždaug pusė vartotojų aiškino, kad šį narkotiką vartojo, nes norėjo socializuotis su kitais žmonėmis.
– Minėjote, kad narkotikus dažniau vartoja jaunesnio amžiaus žmonės. Kokių priemonių imamasi psichoaktyviųjų medžiagų patrauklumui sumažinti?
– Dėl pandemijos kuriam laikui buvo nutrūkęs kontaktinis mokinių ugdymas, tačiau praėjusiais metais jau dėtos pastangos, kad jie grįžtų į klases. Kaip ir anksčiau, Lietuvoje mokyklos pirmenybę ir toliau teikė socialinio emocinio ugdymo programoms, rečiau – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.
Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse taip pat organizuoja ir vykdo prevencines veiklas – į beveik 13 000 paskaitų, pamokų, diskusijų, viktorinų ir pan. įtraukta daugiau nei 70 tūkst. vaikų. Į visuomenės sveikatos priežiūros ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizuotą sveikatos ugdymą ir mokymą rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos temomis buvo įtraukta kiek mažesnis mokyklinio amžiaus ir rizikos grupės vaikų skaičius bei beveik keturis kartus daugiau pritraukta ikimokyklinio amžiaus vaikų nei 2020 m.
2021 m. duomenimis, mobilusis darbas su jaunimu ir darbas su jaunimu gatvėje vykdytas 28 savivaldybėse, tačiau visos trys darbo su jaunimu formos (atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu ir jaunimo informavimas ir konsultavimas) buvo prieinamos dešimtyje Lietuvos savivaldybių.
Deja, jaunimui paslaugas siūlančių įstaigų ir organizacijų tinklas nėra išvystytas proporcingai teritorijose gyvenančių jaunų žmonių skaičiui, neretai siūlomų paslaugų ir veiklų galimybės bei įvairovė neatitinka jaunimo poreikių ir lūkesčių dažniausiai dėl žmogiškųjų ir materialinių išteklių trūkumo.
– Psichoaktyviosios medžiagos neatsiejamas nuo ypač sunkių padarinių sveikatai. Kokie stebimi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo padariniai?
– Su narkotikų vartojimu susijęs mirtingumas yra sudėtingas reiškinys, nulemiantis nemažą dalį jaunų žmonių mirčių Europoje. Europoje opioidų vartotojų mirties tikimybė yra 5–10 kartų didesnė už to paties amžiaus ir tos pačios lyties jų bendraamžių, nevartojančių jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mirties tikimybę.
Plačiai pripažįstama, kad svarbu mažinti opioidų vartotojų mirtingumą dėl perdozavimo. Taip pat yra ir kitų svarbių netiesioginių su narkotikų vartojimu susijusių mirtingumo priežasčių, tokių kaip infekcijos, nelaimingi atsitikimai ir smurto atvejai, kurie baigiasi žmogžudyste ar savižudybe. Dažnos lėtinės plaučių ir kepenų, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, todėl šiuo metu didėja vyresnio amžiaus ir ilgalaikių narkotikų vartotojų mirties atvejų dalis.
Europoje dauguma mirčių, tiesiogiai susijusių su narkotikų vartojimu, yra susijusios su opioidais, stimuliantais, kaip antai kokainas ir amfetaminai, o pastaruoju metu susirūpinimą kelia sintetiniai kanabinoidai. Nustatyta, kad 2020 m. ES buvo ne mažiau kaip 5 796 mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų – jų skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 12,7 proc.
Lietuvoje pernai užregistruotos 62 mirtys, kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Nemaža dalis šių mirties atvejų yra susiję su vartotų kelių skirtingų medžiagų toksiškumu, kuris paprastai siejamas su neteisėtų opioidų, kitų neteisėtų narkotikų, vaistų ir alkoholio deriniais.
Atkreiptinas dėmesys, kad mirties nuo perdozavimo atvejų skaičius vyresnio amžiaus asmenų grupėje didėja – tiek ES, tiek Lietuvoje. Pernai Lietuvoje mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo gyventojų vidutinis amžius buvo 41,3 metai, lyginant su 2020 m. jis padidėjo 12,5 proc. (2020 m. – 36,7 metai).
– Policijos ir pasienio kontrolės pareigūnų konfiskuojamos psichoaktyviosios medžiagos leidžia spręsti ir apie narkotikų rinką. Kokie pokyčiai matomi joje?
– Rinkoje vis dar aptinkama stiprių ir pavojingų medžiagų. Bendrai Europoje dažniausiai vartojamų narkotikų stiprumas ir grynumas didėja, o jų kaina išlieka stabili ar net mažėjanti. Todėl susiduriame su papildomais pavojais, gali padidėti šių narkotikų vartojimo paplitima ir jų sukeliama žala visuomenės sveikatai ir saugumui.
Narkotikų rinką neišvengiamai keičia šiuolaikinės inovacijos, kurios labai greitai kinta ir prisitaiko prie kylančių iššūkių.
Kaip ir ankstesniais metais, kasmet didėja naujų psichoaktyviųjų (NPS) medžiagų įvairovė rinkoje. Ypač padidėjo sintetinių katinonų konfiskavimo atvejų, kurie platinami kaip kontroliuojamų stimuliantų pakaitalai.
Lietuvos rinkoje didžiąją dalį sulaikomų NPS vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai, kurie dažnai platinami kaip kanapių pakaitalai, taip pat randami iš pluoštinių kanapių pagamintų produktų, gaminių sudėtyje arba aptinkami elektroninių cigarečių skysčiuose.
– Pastaraisiais metais itin daug ir garsiai diskutuota apie alkoholio vartojimo mažinimo priemones. Kokie rezultatai?
– Lietuvos statistikos departamentas kasmet apskaičiuoja legalaus alkoholio suvartojimą. Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tai 0,7 litro daugiau nei 2020 m. Tačiau rezultatas penkių metų perspektyvoje išlieka teigiamas. 2016 m. šis rodiklis siekė 13,2 litro.
NTAKD užsakymu 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję kokius nors alkoholinius gėrimus, o 62,8 proc. alkoholį vartojo per paskutines 30 dienų. Gyventojų apklausos rodo per penkerius metus sumažėjusį dažną, nesaikingą alkoholio vartojimą, kuris kelia didžiausią žalą asmens sveikatai.
Alkoholio vartojimo paplitimas tarp 15–16 metų amžiaus mokinių taip pat mažėja ir 2019 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1995 metų.
Nepaisant 2021 m. ūgtelėjusio apsinuodijimų dėl alkoholio skaičiaus, nuo 2016 m. stebimi rodikliai rodo mažėjimo tendenciją. Vidutinis apsinuodijusių asmenų amžius išlieka gana stabilus, bet jaunuolių iki 20 metų apsinuodijimų dėl alkoholio dalis yra mažesnė lyginant su ankstesniais metais. Per pastaruosius 10 metų mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau nuo 2019 m. stebėtas mirčių skaičiaus augimas 2021 m. toliau augo. Pusę visų tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirčių priežasčių sudaro alkoholinė kepenų liga. Reikia nepamiršti, kad ligas sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas, tad pokyčiai mirčių statistikoje pastebimi ne taip greitai kaip vartojimo paplitimo pokytis.
– NTAKD neseniai atkreipė dėmesį ir į neblaivumo darbe keliamus pavojus. Kokia situacija?
– Pernai Lietuvoje dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 8 neblaivūs darbuotojai. Tai yra maždaug penktadalis visų 2021 metais įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Praėjusiais metais atliktas gyventojų tyrimas taip pat parodė, kad alkoholis darbo vietoje nėra tabu. Vienas iš vienuolikos apklausos dalyvių prisipažino per pastaruosius 12 mėnesių vartojęs alkoholį darbo vietoje.
Dar 2018 m. atliktų blaivumo patikros testų skirtingose Lietuvos įmonėse duomenų analizė atskleidė, kad 0,32 proc. visų blaivumo patikros testų buvo teigiami. Pirmadienis iš kitų savaitės dienų išsiskyrė itin aukštomis rodiklio reikšmėmis.
Tai liudija žalingo alkoholio vartojimo kultūros laisvalaikiu apraiškas Lietuvoje ir iš to išplaukiančią alkoholio žalą darbui. Alkoholio žala darbui siejama ne tik su girtumo, bet ir pagirių sindromo keliamomis pasekmėmis.
Kita vertus, nepalanki darbovietės aplinka gali padidinti darbuotojų alkoholio vartojimo sutrikimų ir priklausomybės nuo alkoholio riziką.
Įvairūs tyrimai patvirtina, kad stresas darbe yra susijęs su gausesniu alkoholio vartojimu, padidėjusia žalingo alkoholio vartojimo rizika ir priklausomybe nuo alkoholio, o darbo vietose vykdomos streso valdymo programos perpus sumažina probleminį alkoholio vartojimą ir neatvykimų į darbą dėl pagirių skaičių.
Pozityvu yra tai, kad 2021 m. labai sumažėjo alkoholinių gėrimų reklamos pažeidimų. Tai siejama su NTAKD atliekamu prevenciniu darbu ir konsultacijomis, todėl verslo subjektai tampa atsakingesni ir sąmoningesni.
– Kokių problemų Lietuvoje kelia tabako gaminių vartojimas?
– Rūkymo paplitimas pastaraisiais metais išlieka panašus, bet auga tokių naujų gaminių kaip elektroninės cigaretės populiarumas, ypač tarp jaunesnio amžiaus gyventojų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, stebimas rūkymo paplitimo mažėjimas tarp mokinių, bet elektroninių cigarečių vartojimas didėja. Prieš kelis metus net fiksuota, kad Lietuvoje jis – vienas didžiausių Europoje. Be to, elektroninių cigarečių vartojimas tarp Lietuvos mokinių jau gerokai pralenkė tabako cigarečių rūkymą. Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 m. mokinių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių. Net kas penktas mokinys pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus.
Lietuvoje rūkymas vis dar plačiai paplitęs, tad registruojama ir nemažai susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis. 2020 m. buvo stebimas naujų susirgimų su rūkymu susijusiomis ligomis skaičiaus sumažėjimas, bet pernai susirgimų su rūkymu susijusiais piktybiniais navikais skaičiai šoktelėjo ir tapo didžiausiais per paskutinių devynerių metų laikotarpį.
Rūkymo keliama žala asmens sveikatai gali neigiamai atsiliepti darbui, o darbuotojų rūkymas darbo vietoje kelia pavojų ir nerūkančių darbuotojų sveikatai. Pasyvus rūkymas išlieka aktuali problema Lietuvos darbo vietose. 2020 m. kasdien uždarose patalpose darbe rūkė 25 proc. kasdien rūkančių dirbančiųjų, o 2021 m. maždaug dešimtadalis nerūkančių dirbančiųjų nurodė, kad bent dalį darbo dienos laiko praleidžia prirūkytose patalpose.
– Specialistai pabrėžia, kad mesti rūkyti pabando daugelis, bet dažniausiai tai daro savarankiškai ir nesėkmingai. Kokios siūlomos pagalbos priemonės?
– Iš tikrųjų, minėtą problemą atliepia ir pernai NTAKD atliktas tyrimas. Jo duomenimis, 73 proc. rūkančiųjų bandė mesti rūkyti ir kiek daugiau nei pusei jų (38,3 proc. rūkiusių asmenų) pavyko sėkmingai mesti. Prieš penkerius metus tokį rezultatą pasiekti pavyko tik 26,4 proc. rūkiusių asmenų nors bandžiusių mesti rūkyti dalis buvo tokia pati. Tad vis didesnei daliai norinčių mesti rūkyti asmenų pavyksta pasiekti tikslą.
Kalbant apie priemones, Nerukysiu.lt interneto svetainėje pateikiama aktuali, moksliniais tyrimais paremta informacija, sudarytos galimybės asmeniui atlikti nesudėtingą testą, padedantį sužinoti priklausomybės tipą ir laipsnį, pateikiami patarimai, susiję su metimo rūkyti procesu, užduoti klausimą ir gauti atsakymą čia ir dabar. Be to, interneto svetainėje galima rasti rūkymo išlaidų skaičiuoklę, leidžiančią įvertinti, kiek galima sutaupyti metus rūkyti. Galbūt finansinis aspektas daugeliui galėtų tapti papildoma motyvacija.
Ypač svarbu, kad svetainėje pateikiama atnaujinta informacija, kur galima kreiptis pagalbos.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pateiktais duomenimis, 2021 m. ši įstaiga iš viso suteikė 173 konsultacijas dėl metimo rūkyti, iš kurių 85 buvo apmokėtos valstybės biudžeto ir/ar PSDF lėšomis. 25 konsultacijos dėl metimo rūkyti buvo suteiktos neatskleidžiant asmens tapatybės. Taip pat 2021 m. buvo suteiktos 84 paslaugos dėl metimo rūkyti pagalbos medikamentais.
Taip pat 2021 m. buvo suteiktos 84 paslaugos dėl metimo rūkyti pagalbos medikamentais.
