Svarbi detalė – praėjusių metų rudenį Konstitucinis teismas nustatė, kad valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos įstatymo lygmeniu. Todėl naujas Farmacijos įstatymas turi būti priimtas iki Naujų metų.
Laikas spaudžia, bet Seimo sveikatos reikalų komitete (SRK) trečiadienį užvirė karštos diskusijos. Pirmiausia projekto atidėjimo mintį iškėlė Remigijus Žemaitaitis. Visgi tokiam sumanymui pritarė ir valdančiosios daugumos politikai.
Anot Jurgitos Sejonienės, teisės aktų korekcijos vėl turėtų būti suderintos su Vyriausybe, SAM, Konkurencijos taryba.
„Norėčiau prašyti pertraukos, kad suderintume pozicijas“, – siūlė parlamentarė.
Tačiau jos kolega Antanas Matulas priminė, kad laiku nepriėmus įstatymo ant plauko pakibtų visa vaistų kompensavimo tvarka.
„Būkime atsakingi, nes gali nelikti jokios tvarkos“, – ragino A.Matulas.
Tuo metu Aurelijus Veryga įspėjo, kad ministerijos siūlomas teisės aktų paketas gali diskriminuoti pacientus pagal jų amžių ir pajamas.
„Negali taip būti, kad žmogui, kuris turi pinigų, galioja viena tvarka, o likusiems – visai kita“, – kintančios vaistų reguliacijos spragą pastebėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Balsavimas dėl įstatymo pertraukos baigėsi absoliučios komiteto daugumos pritarimu. 9 balsai už ir vos 1 (A.Matulo) balsas – prieš.
Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektas bus svarstomas kitame Seimo SRK posėdyje.
Kokius argumentus išgirdę komiteto nariai nesiryžo įstatymo pateikti Seimui?
Nerimas dėl kintančio kainyno
„Ar vaistai pigtų? Kaip yra iš tikrųjų?“, – pirmiausia pasiteiravo R.Žemaitaitis.
„Klausimas yra kompleksinis, – sureagavo SAM viceministras Aurimas Pečkauskas. – Kai kalbame apie kompensuojamus vaistus, supraskime, kad ir šiuo metu pacientai priemokoms išleidžia 15 eurų per metus. Tai reiškia, pacientams kompensuojamų vaistų ir taip labai mažos. Mes siekiame apie valstybės siekį mažinti išleidžiamas sumas generiniams vaistams, kurie turi ne vieną analogą rinkoje“.
SAM žada, kad bus sutaupyta 18,5 mln. eurų valstybės lėšų. Viceministo teigimu, šie pinigai galėtų būti panaudoti naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.
Tačiau pasigirsta nuogąstavimų, kad nauja tvarka lems kompensuojamųjų vaistų sąrašo pokyčius. Tokiu atveju pacientai neretai nenori atsisakyti įprasto vaisto, todėl toliau moka pilną jo kainą.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos bendrosios praktikos ir šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas skundėsi, kad nuolatiniai kompensuojamųjų vaistų sąrašo pokyčiai pacientams sukelia daug keblumų.
„Pastebėjome, kad yra masė ligų, kai pakeitus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, gauname ypač neigiamą klinikinį efektą“, – sakė J.Kalibatas.
Pasak jo, arterinė hipertenzija kartais gydoma net penkių vaistų deriniu. Nutinka taip, kad pakeitus vieną medikamentą tinkamo balanso gydytojui tenka ieškoti kelis mėnesius.
Reaguodamas į pastabą, A.Pečkaukas priminė, kad kainynai nuo praėjusių metų keičiami dvigubai rečiau. Ne kas tris mėnesius, kaip būta anksčiau, o kas pusmetį.
„Reikėtų suprasti, kad yra aiškiai nustatytos taisyklės, kokie vaistai gali patekti į kainyną. Natūralu, kad kiekvieną pusmetį yra pokyčių. Mes kalbame iki 10 proc. vaistų aktyviųjų medžiagų pasikeitimą. Kažkas iškrenta, kažkas ateina – tai nuolatinis procesas, kurį reguliuoja Valstybinė ligonių kasa“, – aiškino A.Pečkauskas.
Jis pridūrė, kad kompensuojamų vaistų sąrašui nekintant, nebūtų gamintojų gamintojų konkurencijos, to neleistų valstybės pajėgumai.
„Taip toms ligoms, kai gydymą suderinti labai sunku – imunosupresija, epilepsija – tiems pacientams sukurti kitokie veikimo mechanizmai, kad kainyne tie vaistai nesikeistų taip dažnai (…) manome, kad šis aspektas yra atlieptas“, – patikino A.Pečkauskas.
Skundai dėl skubos
Vaistų gamintojai, savo ruožtu, kritikuoja SAM siūlomą išorinį referavimą, kai vaistų kaina nustatoma, palyginant su kitų ES šalių kainomis.
„Šis įstatymo projektas skatins didesnį neskaidrumą kompensuojamų vaistų kainodaroje. Išorinis referavimas nėra visoms pusėms vienodai prieinamas. Duomenų bazėje esančius duomenis mato tik valstybės institucijos, o gamintojai nežino į kokios valstybės, kokio gamintojo, kokios molekulės kainą yra referuojama“, – sakė Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė
Jos teigimu, SAM siūlomos pataisos mažins vaistų gamintojų ir tiekėjų konkurenciją, nes gali nutikti, kad kompensuojamas bus tik vienas konkrečios vaistų grupės medikamentas.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė atkreipė dėmesį, kad naujos įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos skubotai. Siūlomos naujovės paliestų ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas, t.y. iki 267 eurų, asmenis per mėnesį.
Siūloma atsisakyti ligšiolinės tvarkos, kai padengiamos visos jų priemokų išlaidos, esą dabar jiems siūlomas brangus, bet nebūtinai geresnis vaistas už kurį priversta sumokėti valstybė.
Pagal naują tvarką jiems būtų padengiamos tik išlaidos už vaistus su mažiausia priemoka.
„Ministerija turbūt nebeturės laiko tiems žmonėms išaiškinti, kad sistema keičiasi. Atėję į vaistinę jie reikalaus to paties vaisto, kurį vartoja jau dešimt, dvidešimt metų. Mes turėsime sakyti: „Ne, primokėkite arba imkite patį pigiausią“.
Suprantame, kad tokiu atveju eisime į konfliktines situacijas. Terminai yra per trumpi visuomenei informuoti“, – pastebėjo K.Nemaniūtė-Gagė.
SAM nurodo, kad 2022 m. valstybė vaistams kompensuoti numatė 453 mln. eurų. Planuojama, kad 2023-aisiais ši suma išaugs iki 491 mln. eurų.
