Dar tik planuojamos naujovės esą turėtų sumažinti eiles pas medikus, tačiau viešojoje erdvėje jau nuvilnijo pacientų pasipiktinimo banga. Svarstomų pokyčių tikslingumu abejoja ir naujienų portalo lrytas.lt kalbinti šeimos gydytojai bei poliklinikų vadovai.
Siūlo dėmesį sutelkti kitur
Pacientų skaičius gali būti apgaulingas rodiklis, sako Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas. Anot jo, svarbu, pacientai jauni ar vyresni, nes pastariesiems, kaip ir vaikams, mediko prireikia dažniau.
„Gali būti toks pats prisirašiusių pacientų skaičius, bet apylinkės amžiaus struktūra skirtis. Mažiausiai darbo yra su žmonėmis nuo 18 iki 40 metų.
Gal tikslingiau būtų reglamentuoti darbo krūvį: nustatyti, kiek šeimos gydytojas pacientų priima per dieną“, – svarstė P.Serapinas.
Jis pridūrė, kad vienai konsultacijai šeimos gydytojas turėtų skirti 15 minučių. „Tai dar būtų pakankamai įtemptas darbas, kurį įmanoma įveikti. Tai apima ir vaistų išrašymą, receptų pratęsimą. Dar turi likti laiko ir dokumentacijos tvarkymui“, – aiškino P.Serapinas.
„Dabar krūvis nereglamentuotas. Gaunasi, kiek turi pacientų, tiek turi susitvarkyti. O kaip tai padarysi – kiekvieno asmeninė problema“, – pridūrė pašnekovas.
Gargždų PSPC, pasak P.Serapino, mažiausia šeimos gydytojo apylinkė – 500–600, o didžiausia – daugiau kaip 2 tūkst. pacientų.
„Apylinkės dydis priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo populiarumo, bet ir nuo darbo greičio. Vienas sugeba per dieną priimti 70 pacientų, o kitam ir 30 bus per daug“, – aiškino P.Serapinas.
Didesnė bėda – gydytojų trūkumas
Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Lukas Kalninis teigė, kad SAM idėją vertina teigiamai. Tačiau praktikoje gali kilti sunkumų.
„Yra vienas niuansas – kaip užtikrinti pakankamą šeimos gydytojų skaičių? Specialistų trūkumas jaučiamas visame regione“, – lrytas.lt patikino L.Kalninis.
Pasak jo, Biržų poliklinikoje stengiamasi, kad vienas šeimos gydytojas neturėtų daugiau nei 1,5 tūkst. pacientų. Be to, biržuose pas šeimos gydytoją prisirašę ir į didmiesčius persikėlę gyventojai.
„Bet taip būna, kol žmogus jaunas ir sveikas. Kai pradeda reikėti daugiau paslaugų, tada dažnai pacientas persirašo į miestą“, – paaiškino L.Kalninis.
Biržų poliklinikoje šiuo metu dirba 11 šeimos gydytojų, sklandžiam darbui reikėtų 5 papildomų medikų. Tada ir apylinkės būtų mažesnės – po 1 tūkst. pacientų. Kartu būtų, kas pavaduoja, jei kuris šeimos gydytojas apsirgo.
L.Kalninio manymu, pacientų eilių problemą veiksmingai galėtų spręsti tik didesnis finansavimas, o organizaciniai pokyčiai gali duoti tik kosmetinę naudą.
Dabartinė tvarka kenkia darbo kokybei
Dėl šeimos gydytojo apylinkės dydžio ribojimų sutarimo su ministerija neranda ir patys medikai. Tokia tvarka buvo anksčiau, bet buvo panaikinta. Tačiau neribojant pacientų skaičiaus kyla naujų problemų.
„Neribojant apylinkės dydžio, šeimos gydytojams prirašomas neribojamas kiekis pacientų, o tai turėjo įtakos darbo kokybei, – lrytas.lt teigė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Alma Astafjeva. – turėtų būti padaryta analizė, koks optimalus kiekis prisirašiusių pacientų duotų geriausią rezultatą tiek pacientams, tiek patiems šeimos gydytojams.
Svarbiausia, kad tas skaičius būtų susijęs su etatiniu valandų skaičiumi, nes tikėtina, kad atsiras šeimos gydytojų, kurie sutiks dirbti didesniu etatiniu krūviu ir neieškos papildomo darbo“.
Medikės teigimu, neribojamas pacientų skaičius dažnai šeimos gydytojams sukelia perdegimą, nepasitenkinimą darbu, tuo pačiu nukenčia ir pacientai, nes ilgėja eilės pas šeimos gydytoją, o medikas turi mažiau laiko konsultacijai.
„Pagal šiuo metu galiojančią pacientų prisirašymo tvarką, visiems pacientams pageidaujantiems prisirašyti prie tam tikros gydymo įstaigos ir norimo gydytojo, gydymo įstaigų vadovai turi užtikrinti tokią galimybę, neatsižvelgiant į įstaigos ir gydytojų darbo krūvius“, – pastebėjo A.Astafjeva.
Pasak jos, didelės naštos prispausti gydytojai pervargsta.
„Šeimos gydytojų darbo specifika tokia, kad tuos pačius pacientus stebime ir gydome daug metų, žinome net jų vaikų vardus. Todėl turint neadekvatų prisirašiusių pacientų kiekį tampa sunku užtikrinti visapusišką priežiūrą pacientui.
Reikia suprasti, kad net ir pats geriausias, nuoširdžiausias gydytojas, kuris jau perdegęs nuo darbo, nuo neribojamo krūvio, blogų darbo sąlygų, neadekvataus darbo užmokesčio, supratęs, kad kokybiškų paslaugų nebegali teikti, vieną dieną pasirinks kitą kelią ir dažnai tas kelias yra emigracija.
Turėjome renginį, kuriame viena šeimos gydytoja, dirbanti Švedijoje, pasidalino savo patirtimi. Jai per vieną dieną tenka konsultuoti apie 9 pacientus, o Lietuvoje šeimos gydytojai konsultuoja nuo 20 iki 50 pacientų per dieną. Papildomo darbo atsiranda ir dėl dažnai stringančių e.sveikatos ir sodros sistemų“, – pabrėžė A.Astafjeva.
Kompetencija vienoda, bet populiarumas skiriasi
Tačiau yra ir kita medalio pusė. LŠGPS atstovė paaiškino, kad anksčiau, ribojant apylinės dydį, būdavo mažinamas finansavimas iš Valstybinės ligonių kasos.
„Mano nuomone, taip neturėtų būti. Priešingai – įstaigos, kurios neviršys numatyto skaičiaus turėtų būti skatinamos. Reikia suprasti, kad šeimos gydytojo ir jo komandos narių darbo užmokestis priklauso nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus, todėl numatytas ribojimas turėtų užtikrinti adekvatų finansavimą visiems komandos nariams.
Labiausiai nepritarėme minimalaus prisirašiusių pacientų skaičiaus įvedimui ypač jei tai būtų viena iš sąlygų turėti sutartį su Ligonių kasomis. Dėl to naujai besikuriančios gydymo įstaigos susidurs su problemomis ir kils grėsmė, kad nebegaus finansavimo“, – komentavo šeimos gydytoja.
Paklausta, kodėl vieni medikai turi daugiau pacientų nei kiti, A.Astafjeva pabrėžė, kad visi šeimos gydytojai įgyja tokią pačią kompetenciją, tačiau dažnai gydytojo asmeninės savybės ir paciento lūkesčiai nulemia prielankumą konkrečiam specialistui.
„Dažnai pacientai pas šeimos gydytojus prisirašo šeimomis, nes taip visa šeima prižiūrima vieno gydytojo ir taip yra patogu tiek pacientams, tiek gydytojui, nes jis žino, kokia situacija yra šeimoje.
Rekomendacijos taip pat labai svarbios. Dideles apylinkes dažnai turi šeimos gydytojai dirbantys nutolusiuose regionuose arba mažesniuose miesteliuose, kur yra didelis šeimos gydytojų trūkumas. Ši problema žinoma tiek savivaldybėms, tiek sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau nerandama būdų, kaip pritraukti šeimos gydytojus į tokius regionus“, – teigė A.Astafjeva.
Prašo gydytojo į namus kitame mieste
SAM nurodo, kad problemų kyla ir kai pacientai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje.
A.Astafjeva pritarė, kad ši problema išryškėjo pastaruoju metu, ypač jei šeimos gydytojas ar jo komanda turi užtikrinti paslaugų teikimą namuose, kur slaugomi pacientai, naujagimiai, esant ūmioms būklėms numatyta, kad medikai pacientą turi lankyti namie.
„Pastaruoju metu pastebimas pacientų piktnaudžiavimas, reikalavimas atvykti į namus net į kitą miestą ar teikti nuotolines konsultacijas, jei pvz.: pacientas jaučiasi blogiau ir pats negali atvykti į gydymo įstaigą.
Mes tokiais atvejais vistiek privalomw užtikrinti paslaugų teikimą. Sakykime, slaugomas pacientas, kuris prirašytas pas šeimos gydytoją Kaune, tačiau artimieji nusprendžia laikinai perkelti pacientą į Klaipėdą, tokiu atveju, jei paciento artimieji reikalauja šeimos gydytojo ar jo komandos vizitų į namus, pagal teisės aktus gydymo įstaiga tai privalo užtikrinti nepaisant atstumo“, – dėmesį į problemą atkreipė A.Astafjeva.
Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus. Tačiauv SAM nepateikė informacijos, kada bus laikoma, kad pacientas gyvena per toli nuo šeimos gydytojo.
Kaip pranešė SAM, šiemet bus pereinama prie efektyvesnių ir racionalesnių šeimos medicinos paslaugų teikimo, vyks svarbūs pokyčiai. Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant nuosekliau ir patogesnes pirminės sveikatos priežiūros, t. y. šeimos gydytojo komandos, paslaugas.
