Vienų farmakotechnikų vaistinėse matyti nenori T. Tomilinas ir V. Veryga: negalima padėjėjo prilyginti vaistininkui

Ketvirtadienį Seime užvirė diskusija dėl leidimo vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vaistinėse vieniems, vaistininko kontroliuojamiems nuotoliniu būdu. Įstatymo pakeitimo projektui oponavę parlamentarai teigė, kad taip bandoma sumažinti verslo kaštus ir prilyginti farmakotechniką vaistininkui. Tačiau Seimo nariai įstatymo pakeitimo projekto pateikimui pritarė.

Tomas Tomilinas ir Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tomas Tomilinas ir Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 23, 2023, 12:34 PM

„Man atrodo, kad jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Nieko kito. Jokios čia regioninės politikos rūpesčio nėra, čia yra tik tai priedanga“, – rytiniame Seimo posėdyje kritikavo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Jis pridūrė, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva reikalauja, kad vaistinėje dirbtų du žmonės – vaistininkas ir farmakotechnikas.

„Europos reguliavimas sukurtas būtent taip, kad norma būtų vaistinėje du žmonės. Tai yra vaistininkas ir jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio mes turime eiti. Kodėl mes turime remtis kelių šalių pavyzdžiais, jeigu norma, Europinis standartas yra būtent priešingas“, – teigė T. Tomilinas.

Visgi, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, teikiantis įstatymo pakeitimo projektą, pabrėžė, jog direktyva leidžia pasirinkti, ar farmakotechniką vaistininkas turi prižiūrėti tiesioginiu ar nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, nuotolinis farmakotechnikų kontroliavimo būdas taikomas Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje.

„Europos Sąjungos direktyva reikalauja, kad būtų farmakotechnikų darbas kontroliuojamas ir šalims palikta apsispręsti. Tai jeigu jums Danijos – modernios, vakarietiškos, išsivysčiusios, ekonomiškai stiprios šalies pavyzdys, Švedijos, Suomijos, Portugalijos pavyzdžiai, kad jie pasirinko šitą kelią, yra blogi, tai aš tada nežinau“, – į kritiką atsakė A. Matulas.

A. Veryga nenorėtų farmakotechniko prilyginti vaistininkui

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga sukritikavo projektą teigdamas, kad slaugytoja, 16 metų pradirbusi gydytoja, vis tiek negalėtų gauti gydytojo licencijos. Todėl, anot jo, nereikėtų farmakotechniko, kuris neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, palikti vieno dirbti vaistinėje.

„Noriu priminti, kad vaistininkams visada reikėjo universitetinio išsilavinimo, čia nėra koks naujas reikalavimas. Aš noriu paklausti, jeigu slaugytoja 16 pradirbtų kur nors gydytoja apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti licenciją gydytojos ir dirbti ja?“ – Seimo salėje kėlė klausimą „valstietis“.

„Čia mes apie tokius dalykus šnekam – vaistininkui visada reikėjo aukštojo išsilavinimo“, – pridūrė jis.

Visgi A. Matulas, atsakydamas į kritiką, prašė „neįžeidinėti“ farmakotechnikų. Jis pažymėjo, kad vaistininkų padėjėjai tobulina savo kompetencijas kartu su vaistininkais.

„Prašau neįžeidinėti farmakotechnikų. Farmakotechnikų studijos trunka 3 ir daugiau metų, per 5 metus jie turi surinkti 120 tobulinimosi valandų. Tobulinimasis vyksta kartu su vaistininku. Atskirų tobulinimosi kursų nėra – jie praeina tuos pačius kursus“, – pabrėžė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

„Todėl nelyginkite valytojos ar slaugytojos su farmakotechnikais. Farmakotechnikai turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Ir lyginti juos su valytojomis yra mažų mažiausiai nekorektiška, nemandagu, neetiška“, – pridūrė A. Matulas.

Konservatorius Linas Slušnys pridėjo, kad būtent Seime buvo nustatytas reikalavimas farmakotechnikams mokytis 3 metus aukštojoje neuniversitetinėje mokykloje ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją nei kitose šalyse.

„Ten, kur valstybė padaro klaidas, mes, manau, privalome, mes turime tai pripažinti ir leisti tokiems žmonėms pabaigti karjerą taip, kaip jie planavo savo gyvenimą. Neprievartauti, nesakyti, kad dabar tu turi jau pasikeisti, nes mes turime pasakyti patys sau – iš šitų rūmų buvo leista juos ruošti taip, kaip niekur Europos Sąjungos šalyse. Ne 1,5 metų, ne 9 mėnesius, mes padarėme tris metus, aukštas neuniversitetinis išsilavinimas“, – akcentavo L. Slušnys.

Vis tik parlamentaras sutinka, kad bėgant metams Lietuvoje turi likti tik vaistininko specialybė. Tačiau, L. Slušnio teigimu, reikia leisti iki 2006-ųjų metų farmakotechniko mokslus baigusiems žmonėms pratęsti jau keletą dešimtmečių dirbamą darbą.

„Aš tikrai pritariu faktui, kad mes turime eiti link vaistininkų, aš tikrai palaikau tą faktą, kad vaistinėse turi atsirasti tik profesionalai“, – sakė konservatorius.

„Bet šitie žmonės, kurie jau nudirbo, dar pasaulis nesugriuvo ir žmonėms nieko blogo neatsitiko, jie gali tęsti savo veiklą taip, kaip tą darė 20–30 metų. Ir Lietuva dėl to tikrai nesugrius“, – pabrėžė L. Slušnys.

„Tai aš labai prašau už šitas pataisas balsuoti ir leisti šiems žmonėms, kartu su vaistinėms kai kuriomis, išeiti į pensiją“, – pasisakymą užbaigė Sveikatos reikalų komiteto narys.

Už Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto pateikimą Seime balsavo 69 parlamentarai, 29 balsavo prieš, o 25 susilaikė. Įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas balandžio 25 dieną.

ELTA primena, kad ketvirtadienį A. Matulas pateikė Seimui siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.

Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.

Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.

Visgi, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai kritikuoja valdančiųjų siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas.

Pasak jų, vaistininkai nėra paprasti pardavėjai, daug dažniau jie yra konsultantai, pirmieji žmonės, kurių patarimo klausiama, nes jie yra arčiausiai žmonių, visada lengvai prieinami, jais pasitikima.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar imsitės formuoti Vyriausybę, pone G. Paluckai?