Dėl COVID-19 atsipalaidavo tautiečiai, bet ne mokslininkai: atskleidė, kokį ypatingą reiškinį tiria

Pandeminis koronavirusas paleido iš mirtinų gniaužtų, bet ši virusinė liga dar egzistuoja, tik tapo ne tokia pavojinga gyvybei. Lietuvos mokslininkai ėmėsi tirti, ar visuomenė infekcijai jau įgijo pakankamą imunitetą.

Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Santaros klinikos, koronavirusas. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.<br>V.Balkūno nuotr.
Santaros klinikos, koronavirusas. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.<br>V.Balkūno nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>T.Bauro nuotr.
Rekomendacijų dėl revakcinacijos nuo COVID-19 kol kas nėra, bet specialistai pabrėžia, kad profilaktika itin rūpintis turėtų rizikos grupių žmonės.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-04-11 07:19

Tyrimas, per kurį bus paimta maždaug 8 tūkst. Vilniaus ir Kauno bei šių rajonų gyventojų kraujo mėginių, turėtų parodyti, ar žmonės turi pakankamai antikūnų, ir padėti apsispręsti dėl revakcinacijos.

– Tai jau antras toks tyrimas Lietuvoje. Pirmąsyk jis atliktas dar 2020 m. – pandemijos pradžioje. Kuo dabartinis tyrimas skirsis nuo pirmojo? – „Lietuvos rytas“ paklausė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės, Vilniaus universiteto profesorės 57 metų Ligitos Jančorienės.

– Šio tyrimo tikslas – ištirti gyventojų seropozityvumą. Radiniai neabejotinai skirsis nuo to, ką aptikome 2020 m., nes tada buvo naudojami greitieji testai, galėję nustatyti tik vienos rūšies antikūnus. Juolab kad tuomet COVID-19 sirgo palyginti nedaug žmonių, tad ir antikūnų procentas buvo nedidelis.

Šis tyrimas vadinasi „COVID-19 infekcijos paplitimo Lietuvoje tyrimas serologiniais metodais“. Registrų centro bazėje atsitiktinai parinkti žmonės gaus laiškus, kviečiančius atvykti į tyrimo centrą Vilniuje arba Kaune.

Šįsyk, kitaip nei 2020-aisiais, bus tiriami ne tik antikūnai prieš spyglio baltymą, bet ir prieš nukleokapsidę. Kitaip tariant – prieš viruso branduolio struktūras. Tokie antikūnai atsiranda tik tada, kai žmogus susiduria su infekcija.

Kadangi stebėsenoje visada vertinami amžius bei lytis, tyrimai leistų daryti išvadas ir apie tai, kad, tarkime, vyresni žmonės su infekcija susiduria ar serga dažniau nei jaunesni.

Kai kuriais atvejais galime neaptikti jokio statistiškai pastebimo skirtumo. Pavyzdžiui, tarp vyrų ir moterų, jaunesnių ir vyresnių asmenų. Bet vis dėlto galima pastebėti tam tikras tendencijas.

Antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą nustatymas ir žinojimas, žmogus sirgo COVID-19 ar ne, gali padėti įvertinti vakcinos reikšmę, jos efektyvumą ir planuoti būsimas revakcinacijas.

– Kokia dabar situacija Lietuvoje dėl COVID-19?

– Infekcija tapo nebe tokia pavojinga gyvybei, kokia buvo 2020 m. pabaigoje. Tuomet buvo mirčių ir tarp asmenų, kurie rizikos grupėms nepriskiriami. Vakcinos tada dar nebuvo, o mūsų imuninė sistema nebuvo pasirengusi COVID-19 infekcijai.

Dabar ramiau, nes visame pasaulyje įgytas visuomeninis imunitetas. 72 proc. pasaulio gyventojų gavo bent vieną COVID-19 infekcijos vakciną, dalis jų – ir dvi.

Nors infekcija jau nėra tokia pavojinga, ji vis dar egzistuoja. Kasdien sulaukiame pacientų, kurie atvyksta į Skubiosios pagalbos skyrių dėl kvėpavimo takų infekcijų, ir dažniausiai randame vieną iš trijų: gripą – A arba B, kuris šiuo metu labiau cirkuliuoja, COVID-19 arba respiracinį sincitinį virusą (RSV).

Didžiausia problema dabar su tais asmenimis, kurie priskirtini rizikos grupėms: vyresnio amžiaus pacientai, gretutinių ligų turintys asmenys, tie, kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus ar tiesiog jų būklė susijusi su nusilpusiu imunitetu.

Šiems žmonėms COVID-19 liga gali būti sunki – pasitaiko ir mirčių.

– Girdėti nuomonių, kad gripo infekcija dabar daug pavojingesnė nei COVID-19. Ar taip ir yra?

– Kvėpavimo takų infekcijos yra panašios, tik žmonės per pandemijos metus beveik neturėjo sąlyčio su gripu, nes dėl riboto žmonių judėjimo ir griežtų reikalavimų naudoti asmens apsaugos priemones gripas neplito.

Bet tuo pat metu anksčiau įgytas mūsų imunitetas gripui išblėso. Jei rudenį, kai vyko pagrindinė vakcinacija nuo gripo, žmonės nesiskiepijo, vėliau su gripo infekcija jie susidūrė tarsi iš naujo ir ji galėjo būti sunkesnė nei COVID-19.

Mat su pandeminiu koronavirusu per pastaruosius metus arba buvome susidūrę tiesiogiai – kai kurie net ne po kartą, arba nuo jo skiepijomės.

– Susirgus COVID-19 dabar net nereikia privalomai izoliuotis, žmonės per pandemiją įprato dirbti nuotoliniu būdu, tad kai kurie, įtardami infekciją ir atlikę namuose greitąjį testą, gydosi savarankiškai. Ar svarbu oficialiai fiksuoti ligą e.sveikatos sistemoje?

– Svarbu fiksuoti bet kurią infekciją. Jei žmogus atvyksta pas mus į Skubiosios pagalbos skyrių, iškart imame nosiaryklės mėginį, iš kurio gauname keturis atsakymus: dėl COVID-19, dėl gripo A, gripo B ir RSV. Mes nespėliojame, o tiriame, kad tiksliai žinotume, su kokia infekcija susidūrėme.

Kodėl tai svarbu? Jei žmogus serga gripu, yra antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia pradėti vartoti laiku.

Jei nustatoma COVID-19, Lietuvoje, kaip ir Europoje, neseniai jau gauti antivirusiniai vaistai šiai infekcijai gydyti. Jie skiriami žmogui, kuris gydosi ambulatoriškai, bet yra rizikos, kad liga taps sunki. Pavyzdžiui, asmeniui, kuris gauna chemoterapiją, serga inkstų funkcijos sutrikimu, širdies nepakankamu ar astma.

Tie antivirusiniai vaistai turėtų padėti išvengti ligos progresavimo į sunkią formą, kai, tarkime, išsivysto pneumonija, kai prireikia papildomo deguonies, intubacijos ar reanimacijos.

– Dabar apie vakcinaciją nuo COVID-19 beveik nekalbama. Ar įmanoma pasiskiepyti nuo šios infekcijos?

– Pasiskiepyti įmanoma, bet vakcina dabar yra adaptuota – skatinanti antikūnus prieš klasikinio viruso spyglio baltymą, taip pat prieš omikron atmainos BA4 ir BA5 spyglio baltymą.

Jau nebėra klasikinių monovalenčių vakcinų, kuriomis skiepijomės pradžioje. Pirminė imunizacija įvyko, po metų dauguma gavo ir trečią skiepą, o toliau viskas priklausė nuo to, kiek žmogus su virusu susiduria.

Didžiausia banga buvo, kai virusas pakito ir atėjo omikron atmaina, kuri plito lengviau nei prieš tai buvusios atmainos. Jei žmogus po trijų vakcinų dar susirgo COVID-19, jis vėl sustiprino savo imunitetą, nes tarsi gavo papildomą vakcinos dozę.

Kai atsirado adaptuota vakcina, buvo aiškiai sakoma, kad ja skiepytis rekomenduojama tik tada, jei praėjo 270 dienų nuo paskutinio sąlyčio su COVID-19 – ligos arba vakcinos. Kadangi tuo metu – nuo 2022 m. pradžios visą žiemą ir pavasarį – sergamumas buvo išties didelis, ne tiek daug žmonių atėjo tos adaptuotos vakcinos, nes jie turėjo sąlytį su infekcija ir tarsi gavo apsaugą.

Bet jei yra žmonių, kurie per tą laiką nesirgo, – gal gyvena labiau izoliuotai ir retai susiduria su sergančiaisiais, – jie gali skiepytis adaptuota vakcina.

Svarbiausia, kad profilaktika rūpintųsi rizikos grupių asmenys ir palaikytų savo imunitetą COVID-19 infekcijai, nes kiekvienas susidūrimas su šia infekcija jiems yra rizika, kad baigsis blogai – net mirtimi.

– Tačiau nėra rekomendacijos skiepytis nuo COVID-19 kas sezoną, kaip, tarkime, nuo gripo?

– Kol kas tokios rekomendacijos nėra, nes infekcija nauja ir dabar dar sunku pasakyti, kaip ji plis toliau – ar, pavyzdžiui, keisis, ar nuslops.

2022 m. pabaigoje laikraštis „The New York Times“ titulinį puslapį buvo paskyręs vadinamajai tripldemijai. Tuo metu buvo pakilusi didžiulė visų trijų virusų banga: cirkuliavo ir gripas, ir COVID-19, ir RSV. Šie virusai tarpusavyje net tarsi konkuravo.

Jie vis dar rusena. Gripo banga buvo gruodį, dabar turime antrą bangą ir sunku pasakyti, kaip bus toliau.

Kol kas nėra aiškių gairių, kaip bus skiepijama COVID-19 vakcina, bet situacija nuolat stebima ir svarstoma, kaip toliau elgtis, nes omikron atmaina vėl pakito – omikron porūšiai, kurie panaudoti paskiausioje registruotoje adaptuotoje vakcinoje, jau retai kur cirkuliuoja.

– Ar galima pasakyti, kad pandemija jau negrįš ir jos griežtus ribojimus galime pamiršti?

– Dauguma pandemijų truko apie 2 metus. Pandeminis virusas – ar gripo, ar kitas – tapdavo cirkuliuojančiu sezoniniu. COVID-19 infekcija irgi tikrai cirkuliuos, jei įvyktų dar kelios mutacijos ir naujai infekcijai vėl taptume imlūs, sergamumas ir sunkių atvejų skaičius vėl gali išaugti.

Neseniai pildžiau klausimyną, per kurį Europos ekspertai turėjo pasakyti, kokia, jų nuomone, kita infekcija ateityje gali tapti pandemijos priežastimi.

Mano nuomone, tai vėl bus kvėpavimo takų virusas – koronos, žmogaus gripo virusas ar net paukščių gripo virusas. Jei kuris nors virusas pasikeis taip stipriai, kad pradės užsikrėsti žmogus nuo žmogaus, o visuomeninio imuniteto nebus, pandemija vėl gali grįžti.

Mirtys – ir nuo gripo, ir nuo COVID-19

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID19 liga (koronaviruso infekcija) sumažėjo. Epideminis sergamumo lygis – daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų – dvi savaites iš eilės nebuvo viršytas nė vienoje savivaldybėje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyta 70 asmenų, savaitę prieš tai – 110. Kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, didžioji dalis paguldytųjų į ligonines – vaikai iki 17 metų, du jų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Kovo 27–balandžio 2 d. buvo užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Mirusieji priklausė 80–89 metų bei 90 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėms, nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina, turėjo kitų gretutinių ligų.

Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 18 mirties nuo gripo atvejų, beveik visi asmenys (16) nebuvo pasiskiepiję nuo šios virusinės ligos.

COVID-19 praėjusią savaitę sirgo 1632 žmonės, 5 nuo šios infekcijos mirė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.