Jau daugiau kaip dešimt metų tai suaktyvėja, tai nuslopsta diskusijos, kad NVI reikia pertvarkyti. Ne kartą buvo keistas šios medicinos įstaigos pavadinimas, pavaldumas ir statusas. Seime net buvo priimtas specialus įstatymas, skirtas būtent NVI.
Pastarąjį kartą institutą bandyta pertvarkyti prijungiant prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų maždaug prieš trejus metus.
Tada sukilo ir NVI kolektyvas, ir politikai. Pertvarka buvo sustabdyta. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jos vėl mėginama imtis iš peties.
Vienas patyręs NVI gydytojas, „Lietuvos ryto“ paklaustas, kas lėmė, kad vėl atgijo planai prijungti įstaigą prie Santaros klinikų, atsakė: valdžia ir pinigai.
To nepaneigė ir laikinasis NVI vadovas Ernestas Janulionis, kuris patikslino: „Instituto biudžetas – daugiau nei 40 milijonų eurų.“
– Kaip vertinate atsinaujinusius bandymus institutą prijungti prie Santaros klinikų? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Janulionio.
– Dėl to instituto darbuotojai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SSRK).
Šių metų kovo 8 dieną buvo surengtas išvažiuojamasis komiteto posėdis, vykęs ir NVI, ir Santaros klinikose.
Prieš tai buvo paskelbta, kad vyks diskusija apie instituto ir Santaros klinikų bendradarbiavimą. Tačiau tų pokalbių metu sužinojome, kad ne bendradarbiavimą norima gerinti, o planuojama institutą prijungti prie klinikų.
Vėl atsinaujino visos tos problemos, apie kurias ne kartą buvo kalbėta ir anksčiau.
Man džiugu, kad instituto visuomenė pamatė ir išgirdo, kokiais argumentais esame puolami. O apmaudžiausia, kad menkinamas mūsų darbas. Esą daroma per daug klaidų. Instituto darbuotojus tai papiktino. Todėl ir kilo pasipriešinimas.
– Kaip jums, instituto senbuviui, atrodo, ar iš tikrųjų įstaigai kažko stinga, ar iš tikrųjų jos medikai nesusitvarko su darbu? Bent apie tai šiuo metu kalbama Seimo užkulisiuose.
– Mes puikiausiai su viskuo susitvarkome. Instituto darbuotojai – tikri savo srities profesionalai.
Esame kaltinami dėl to, kad neturime kardiologų ar dializės specialistų.
Bet jų mums kiekvieną dieną ir nereikia. O kai prireikia, juos išsikviečiame arba pacientus per gatvę pervežame į tas pačias Santaros klinikas.
Taip pat buvome kaltinami, esą neturime priėmimo skyriaus. Tačiau mes jį turime.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pareikalavo jį pertvarkyti iki šių metų gruodžio 31 d. Tai ir ruošiamės padaryti.
Būtinajai pagalbai onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams turime absoliučiai viską.
– Tai kodėl institutą vėl siekiama pertvarkyti prijungiant prie Santaros klinikų?
– Ši kova vyksta jau daugiau nei penkiolika metų. Mano galva, tai susiję su tam tikrais politiniais interesais.
Kažkodėl esame visiems labai patrauklūs ir niekaip mūsų negali pamiršti. Neleidžiama ramiai dirbti. Tiesiai nesakoma, kad siekiama sunaikinti NVI, tačiau sužinojome, kad norima palikti tik tam tikrą lovų skaičių, reikalingą klinikiniams tyrimams atlikti.
Nežinau, ar tiems reformatoriams žinoma, kad onkologinių ligonių gydymas yra susijęs ne tik su klinikiniais tyrimais. Džiaugiamės, kai ligoniai sutinka dalyvauti klinikiniuose tyrimuose gaudami pačius naujausius, nekompensuojamus vaistus.
Bet juk mes gydome visus pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis. Jie pas mus sugrįžta, jei liga atsinaujina, jei ištinka kokios nors komplikacijos, dėl kurių taip pat esame kaltinami.
Tačiau medicinoje visko pasitaiko. Juolab kai kalbama apie vėžį.
– Jei vis dėlto institutas bus prijungtas prie Santaros klinikų, koks likimas laukia jo išugdytų specialistų, be kurių negali apsieiti nė vienas vėžiu sergantis ligonis?
– Savo kolegas guodžiu, kad jie gal ir toliau galės dirbti. Juolab kad institute yra unikalių specialybių medikų.
Tik pas mus išplėtota radioterapija, todėl jos atsisakyti tiesiog neįmanoma. Be chemoterapeutų onkologiniai ligoniai irgi negalėtų išsiversti. Slaugytojos taip pat išmano šių ligonių priežiūros specifiką. Būtų kvaila jas išvaikyti.
Tačiau jei institutas taps didžiulio Santaros miestelio dalimi, onkologija ten pranyks. O labiausiai nukentės pacientai, kuriems bus nepaprastai sunku susigaudyti toje sudėtingoje sistemoje.
– Jau penkeri metai NVI neturi nuolatinio vadovo. Jūs laikinai einate šias pareigas antrus metus. Kodėl nebuvo skelbiamas konkursas? Ar toks sprendimas – būsimos pertvarkos scenarijaus dalis?
– Instituto dalininkės yra SAM bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos niekaip negali susitarti dėl konkurso kriterijų. Ne kartą prašiau ir raginau, kad būtų skelbiamas konkursas, nes laikinasis vadovas ne viską gali.
Reformai jau nebesipriešina
Iki tapdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi 2019 m. vasarį, Feliksas Jankevičius trejus metus vadovavo NVI. Tada jis priešinosi, kad ši įstaiga būtų prijungta prie Santaros klinikų. Šiuo metu jo pozicija – kiek kitokia.
„Anksčiau buvo ketinta mokslinį instituto padalinį atskirti nuo ligoninės. Toks planas man atrodė nepriimtinas. Tačiau, pirmiausia, NVI turėtų tapti Vilniaus universiteto dalimi. Tai leistų institutui bendradarbiauti su universiteto fakultetais, kurie taip pat dirba vėžio srityje, ir ženkliai išplėsti savo tyrimų apimtis. Mano galva, anksčiau ar vėliau visi mokslo tyrimų institutai Lietuvoje turėtų prisijungti prie universitetų.
Kalbant apie NVI ir Santaros klinikų sujungimą, būtų labai naudinga suremti pečius, gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, taikant vieningą gydymo taktiką. Toks sprendimas būtų naudingas pacientams, nes kur kas saugiau gydytis toje įstaigoje, kurioje teikiama daugiaprofilinė pagalba. Be to, būtų kur kas racionaliau ir ekonomiškiau, jei institutas ir klinikos taptų vieninga įstaiga“, – įsitikinęs F. Jankevičius.
Paklaustas, ar NVI neprapuls Santaros klinikose, kur šiuo metu dirba apie septyni tūkstančiai medikų, F. Jankevičius teigė manąs, kad taip neatsitiktų: „Institutas turėtų prisijungti prie klinikų visu savo sąstatu – su visais savo padaliniais, išskyrus tuos, kurie rūpinasi bendru valdymu“.
F. Jankevičius taip pat pabrėžė, kad, prijungiant institutą prie Santaros klinikų, neturėtų priešintis NVI kolektyvas. Šiuo metu situacija – priešinga, nes instituto medikai ir mokslininkai nepritaria sumanytai SAM ir SSRK reformai.
„Reikėtų su instituto darbuotojais daugiau kalbėtis, aiškinti jiems, ką duotų NVI ir Santaros klinikų apjungimas. Noras tobulėti turėtų nugalėti baimę dėl pokyčių“, – teigė F. Jankevičius.
Politikai kalbėjo skirtingai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, aiškindamas, kodėl vėl bandoma NVI sujungti su Santaros klinikomis, tvirtino, jog pastebėta, kad ligonių srautai institute sumažėję: „Mažėja dėl to, kad instituto veiklą dubliuoja Santaros klinikos, kaip didesnė ligoninė. Perima ir kai kuriuos medikus, ir kai kurių ligų gydymą.
Kad ciniškai gyvulių ūkio būdu nebūtų naikinamas institutas, kad ir ateityje galėtų naudotis savo sukaupta patirtimi, turimais padaliniais, geriausia būtų jį sujungti su klinikomis.
Bet Seimo komitetas iškėlė sąlygą, kad tokiu atveju turėtų likti institute išvystyti padaliniai ir vyktų mokslinė veikla. Fiziškai sujungus tuos du pastatus (NVI ir Santaros klinikų. – Red.) galima būtų naudotis ir vieno, ir kito potencialu.“
A.Matulas taip pat tvirtino, kad šalia Santaros klinikų ruošiamasi statyti ląstelių centrą, kuris esą suteiktų galimybes inovatyviai gydyti onkologinius ligonius.
Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras valstietis Aurelijus Veryga neturėjo aiškaus atsakymo, kodėl NVI reikia prijungti prie Santaros klinikų, nors būdamas valdžioje irgi turėjo panašių planų.
„Tokio drastiško sujungimo neplanavome. Bet buvo pakeistas NVI statusas – jis tapo viešąja įstaiga, taip pat atsirado dar viena jo dalininkė SAM, nes anksčiau būta problemų dėl įrangos pirkimų bei kitų reikalų.
Mano galva, institutui labai svarbu išsaugoti turimą mokslo potencialą, kad jo niekas neprarytų“, – kalbėjo eksministras.
Prisimindamas Seimo komiteto išvažiuojamąjį posėdį NVI ir Santaros klinikose A.Veryga apgailestavo, kad jis vyko nekorektiškai.
Pasak jo, duomenys apie instituto veiklą buvo pateikti netikslūs: „Nežinau, ar jie buvo sufalsifikuoti, bet moksline prasme itin nekorektiški. Be to, pateikti taip, kad buvo įžeidinėjami ir žeminami medikai.“
Svarstydamas, ar nepranyks NVI didelėse Santaros klinikose, A.Veryga teigė manąs, kad reikia sujungti šiuo metu ir vienoje, ir kitoje įstaigoje turimus pajėgumus gydant onkologinius ligonius: „Juk jiems neretai prireikia ne tik onkologų, bet ir kitų specialybių medikų pagalbos.
Gal pacientams nelabai turėtų reikšmės, kokia iškaba prie ligoninės įėjimo? Svarbiausia, kad nebūtų išdraskytas institutas. Nors sunku pasakyti, kad po pertvarkos patyrę medikai neišsiblaškys po kitas ligonines, gal net į užsienį išvažiuos.“
Radiologas buvo nustebęs
„Mes tame Seimo komiteto posėdyje taip ir neišgirdome, kodėl NVI reikia prijungti prie Santaros klinikų.
Tik SAM pateikė išvadas, kad instituto veikla staiga vertinama labai neigiamai. Normalios diskusijos nebuvo.
Bet juk mes esame galingas vėžio gydymo centras, akredituotas Europos Sąjungos, priklausome Europos vėžio institutų organizacijai. Pirmąją akreditaciją gavome 2013 m. Ji pratęsiama kas penkeri metai, prieš tai atlikus visos ligoninės auditą.
Visai neseniai mūsų akreditacija vėl buvo atnaujinta įvertinus ir mokslo, ir ligonių gydymo pasiekimus. Išvadose pažymima, kad institutas toliau tobulėja“, – kalbėjo NVI gydymo tarybos vadovas, radiologas Mantas Trakymas.
Kalbėdamas apie SAM pateiktus neigiamus NVI vertinimus M.Trakymas teigė nustebęs, kad ligonių srautai buvo skaičiuojami 2021 metais, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, todėl visose šalies ligoninėse pacientų buvo smarkiai sumažėję: „Ir faktai, ir skaičiai buvo paimti iš oro, o pateiktos išvados, kad instituto veikla vertintina neigiamai.
Jokie mūsų veiklos ir darbo tyrimai nebuvo atlikti.“
Patyręs radiologas taip pat atkreipė dėmesį, kad NVI, turintis du šimtus ligoniams skirtų lovų, yra optimalaus dydžio ligoninė sudėtingoms onkologinėms ligoms gydyti: „Didesnėse ligoninėse, turinčiose daugiau nei šešis šimtus lovų, sudėtinga organizuoti gydymą. O mūsų institute medikai dirba komandomis, tardamiesi dėl kiekvieno ligonio individualaus gydymo.“
Paklaustas apie būsimą situaciją, jeigu NVI būtų prijungtas prie Santaros klinikų, M.Trakymas išrėžė: „Tokiu atveju sau pliusiuką už atliktą reformą pasidėtų Vyriausybė ir SAM, o institutas, kuris pats išsilaiko ir faktiškai neturi skolų, būtų sunaikintas.“
Ministras nepatenkintas
Atsakydamas į „Lietuvos ryto“ klausimą, kodėl iškilo būtinybė NVI sujungti su Santaros klinikomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad „šiandien NVI neužtikrina paslaugų daugiaprofiliškumo ir jų spektro, todėl pacientai renkasi kitas daugiaprofilines paslaugas teikiančias ir inovacijas diegiančias įstaigas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas arba Santaros klinikas.
Taip pat NVI teikiamų specializuotų onkologijos paslaugų ir gydomų pacientų skaičius kasmet mažėja. Iš esmės orientuojamasi į radioterapijos paslaugų teikimą.“
Anot ministro, institutas turi jausti atsakomybę, pirmiausia pacientams.
„Šiuo metu instituto veikla 95 proc. finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, skirtais sveikatos apsaugai. Tai turi grįžti paslaugomis pacientams.
Mano akimis, situaciją pagerintų valdymo struktūros pakeitimas – kad būtų lygiomis dalimis valdymo struktūrose atstovaujama SAM bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Taip pat būtinas nuolatinio vadovo atsiradimas, nes jau keliolika metų įstaigai vadovauja laikinieji vadovai. Tai prisidėtų prie klinikinės dalies sustiprinimo“, – tvirtino A.Dulkys.
