Profesorius, medicinos daktaras Saulius Čaplinskas ramina puolusius į paniką: tikimybė užsikrėsti šia liga išlieka žema. Tiesa, situacija kardinaliai pasikeistų, jei būtų pastebėta, kad paukščių gripo virusą žmogus gali perduoti kitam žmogui.
„Todėl ir stebima, kad žmonija savo elgesiu nesudarytų galimybės paukščių gripo virusui įgyti naują „šeimininką“. Būtent tai nutiko su kovidu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Situacija akylai stebima
Profesorius akcentavo, kad pasaulio laboratorijos tiria cirkuliuojančius ligos sukėlėjus ir įvertina naujų viruso variantų keliamą riziką.
Pasak S.Čaplinsko, H3N8 tipo virusu užsikrečia ne tik paukščiai, bet ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, arkliai ir šunys.
„Tol, kol viruso cirkuliacija vyksta šitoje epidemiologinėje nišoje, yra tam tikra problema, bet jei būtų peršoktas rūšinis barjeras, atsitiktų taip, kad lengvai užsikrėstų ir žmogus, tai keltų susirūpinimą. Jei žmogus (paukščių gripu – red. pastaba) galėtų užkrėsti kitą žmogų, kiltų nauja pandemija“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Jo teigimu, tikimybė, kad paukščių gripo virusą platinti pradės žmogus, išlieka ypač žema. Tačiau PSO situaciją stebi ir nesiūlo šalims imtis papildomų atsargumo priemonių.
Kodėl atsiranda pavojus?
Nepalankia linkme virusas galėtų mutuoti dėl itin glaudaus žmonių ir gyvūnų kontakto. Anot profesoriaus, Lietuvoje laikomąsi higienos reikalavimų, bet dalyje pasaulio tvarkos trūksta.
„Vienas kolega amerikietis pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodo skerdykla Meksikoje. Kiaulė platina virusą tol, kol išleidžia paskutinį kvapą. Dažniausiai nauji virusai atsiranda ypatingomis sąlygomis, kurios būna tokiose šalyse kaip Kinija“, – sakė S.Čaplinskas.
Kodėl pranešimai apie žmonių užsikrėtimus naujomis infekcinėmis ligomis, kaip taisyklė, atkeliauja iš Kinijos?
„Pabandykime įsivaizduoti kokia ten žmonių koncentracija, klimatas ir kultūrinės savybės. Turguje šalia maisto produktų laikomos ir kitos prekės, tie patys laukiniai gyvūnai. Įtakos turi ir liaudies medicinos paveldas. Glaudus laukinių gyvūnų ir žmonių kontaktas sudaro galimybę keistis virusais“, – paaiškino profesorius.
Anot jo, rizika kyla, kai gyvūnas vienu metu užsikrečia keliais skirtingais virusais. Jei naujas ligos sukėlėjas randa galimybę „peršokti“ į žmogų, atsiranda liga, kuriai žmogus imuniteto neturi.
S.Čaplinsko teigimu, naują savybę virusui įgyti lengviausia, jei žmogaus organizmas yra nusilpęs. Virusui atsiranda sąlygos sparčiai daugintis ir plisti tarp kitų žmonių.
Atsparumas antibiotikams – didžiulė grėsmė
PSO nuolat primena, kad augantis atsparumas antibiotikams – didžiulė grėsmė visuomenės sveikatai.
Neteisingas antibiotikų vartojimas ir karo sąlygos, kai sunku suteikti tinkamą pagalbą sužeistiesiems, taip pat sutrūkinėjusios antibiotinių vaistų tiekimo grandinės leidžia vystytis mikroorganizmų atsparumui.
„Antibiotikus reikia vartoti tik tada, jei juos paskyrė gydytojas. Jokiu būdu negalima pačiam nutraukti paskirto kurso ar vartoti vaistą ilgiau nei nurodė gydytojas. Negalima naudoti iš kaimyno gautų ar turguje įsigytų antibiotikų“, – patarė S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad antibiotikai gausiai naudojami ir gyvulininkystėje.
„Neveltui PSO kelia 'vienos sveikatos“ idėją. Sveiki turi būti ir mūsų augintiniai, ir laukinė gamta (…) turime orientuotis ne tik į žmogaus sveikatą“, – paaiškino profesorius.
Dėl augančio atsparumo antibiotikams atsiranda nauji ligų sukėlėjai ir susirgimų neįmanoma išgydyti egzistuojančiais vaistais. Naujam antibiotikui išrasti reikia 20 metų.
„Lietuvoje aktuali išlieka vaistams atsparios tuberkuliozės problema. Jei žmogus tuberkuliozę gydys neteisingai, tuo pačiu metu piktnaudžiaus alkoholiu ar narkotikais, išsivystys vaistams atspari tuberkuliozė, kuria jis gali užkrėsti kitą žmogų. Deja, tai vyksta ir nėra retas reiškinys“, – apgailestavo S.Čaplinskas.
