Pastaruoju metu Lietuvoje lyg iš gausybės rago pasipylė istorijos, kai dėl ypač sunkaus girtumo patenkama į nemalonią situaciją.
Antradienį avariją sukėlė mirtinai girtas BMW vairuotojas. Vidury baltos dienos į alkotesterį vyras pripūtė 4,33 promilės.
Mažai nuo jo atsiliko Tauragės gatvėmis pirmadienį įtartinai manevravęs „VW Passat“ vairuotojas. Jis buvo girtas kaip pėdas – įpūtė 4,03 promilės.
Rimtai apsvaigęs prieš kelias savaites vairavo ir Utenos policininkas. Prie nuosavo automobilio vairo sėdusiam pareigūnui nustatytas net 4,22 promilės girtumas.
Į teisėsaugos akiratį dideli alkoholio kiekiai įstumia ne tik vairuotojus. Raseiniuose prieš moterį smurtavusiam vyrui Šv. Velykų išvakarėse nustatytas 4,29 promilės girtumas.
Mirtiną alkoholio dozę išgerti turėjo Anykščių rajono gyventoja. Nuo apsvaigusio vyro smurto nukentėjusiai moteriai vasarį nustatytas 5,63 promilės girtumas.
Dvigubai viršijo mirtiną dozę
Kiek alkoholio žmogus turi išgerti, kad girtumas viršytų 4 promiles?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RUVL) gydytoja toksikologė G.Laubner-Sakalauskienė portalui lrytas.lt sakė, kad tai priklauso nuo žmogaus lyties ir sudėjimo: vienas standartinis alkoholio vienetas girtumą pakelia 0,2–0,4 promilės.
100 ml vyno, 300 ml šviesaus alaus arba 20 ml 40 proc. stiprumo gėrimo – vienas standartinis alkoholio vienetas.
Vadinasi, 4 promilėms pasiekti reikia bent 3 litrų alaus, o drūtam vyrui – net 6 litrų.
„Alkoholio koncentracija ypač svarbi, jei situacija yra neaiški, į ligoninę atvežamas pacientas be sąmonės. Žmogaus būklei išsiaiškinti gali prireikti įvairių tyrimų, bet jei sužinome, kad paciento kraujyje didelė alkoholio koncentracija, galime įtarti, jog būtent dėl šios priežasties jis neteko sąmonės“, – paaiškino G.Laubner-Sakalauskienė.
Medicinos vadovėliai nurodo, kad 4,5 promilės – mirtina alkoholio dozė. Tačiau svaigalų poveikis individualus. Sostinės medikams yra pavykę atgaivinti ir vyrą, kurio kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 10 promilių.
„Man atrodo šitų rekordų dar niekas nėra sumušę: vyrui buvo nustatytas 10,3 promilių girtumas, o tarp moterų esame turėję pacientę su 9 promilėmis. Tai yra žmonės, kuriems buvo taikyta ir dirbtinė plaučių ventiliacija, bet jie išgyveno“, – pasakojo RVUL gydytoja toksikologė.
Išaugo pagunda girtauti
G.Laubner-Sakalauskienė paaiškino, kad žmogaus tolerancija alkoholiui gali skirtis dėl įvairių veiksnių. Ilgainiui organizmas gali priprasti ir prie didesnių alkoholio dozių.
„Jei yra ilgesnis vartojimo „įdirbis“, gali būti, kad žmogus yra adaptavęsis prie didesnių promilių. Tada ir didelis alkoholio kiekis gali neprivesti prie stipraus sąmonės sutrikdymo“, – sakė G.Laubner-Sakalauskienė.
Nors girtumo laipsniui nustatyti kartais atliekami kraujo tyrimai, tačiau ir alkotesteriai pateikia tikslius skaičius.
„Alkotesteris rezultatą parodo greičiau, tačiau alkoholio koncentracija gali kraujyje gali būti dar nepasiekusi piko. Būna dėl to ir veža girtus asmenis kraujo tyrimui patikslinti. Rezultatas priklauso nuo praėjusio laiko, bet skirtumas nebūna labai didelis“, – patikino G.Laubner.
Gydytoja pasakojo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu paaštrėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
„Labai daug dabartinių pacientų pabrėžia, kad jie galėjo namuose nevaržomai vartoti alkoholį. Dabar žmonės žino, kad jie kitą dieną turės nueiti į darbą, COVID-19 metu jiems tokios problemos nebuvo, alkoholį buvo galima vartoti bet kada“, – pastebėjo G.Laubner-Sakalauskienė.
Apsinuodijimas alkoholiu pasireiškia šiais simptomais:
2021 m. dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje mirė net 139 žmonės, rodo Higienos instituto duomenys.
– Sumišimas;
– Sutrikusi kalba;
– Koordinacijos praradimas;
– Vėmimas;
– Traukuliai;
– Sulėtėjęs kvėpavimas (mažiau nei 8 įkvėpimai per minutę);
– Netolygus kvėpavimas (ilgesnė nei 10 sekundžių pertrauka tarp įkvėpimų);
– Pamėlusi oda;
– Žema kūno temperatūra;
– Sąmonės praradimas.
