„Mes siūlome nuo liepos 1 dienos, tegul įsigalioja įstatymas, didžioji dauguma farmakotechnikų dirbs su vaistininkais. Bet tie, kurie baigė iki 2006-ųjų ir turėjo teisėtus lūkesčius, licencijas ir dirbo vieni, turi didžiulį stažą, (bus kontroliuojami nuotoliniu būdu – ELTA). Nes per 30 metų jokio skundo mes nesame gavę dėl padarytų klaidų ar neteisingai išduoto recepto iš farmakotechnikų pusės“, – Seime antradienį į kolegas kreipėsi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Jie palaipsniui per kelis metus išeina į užtarnautą poilsį ir mes pasielgiam demokratiškai, išsaugodami tų žmonių darbą. O tie, kurie studijavo ir baigė studijas žinodami, kad direktyva įsigaliojo, jie jau žinojo, kad jie turės dirbti tam tikroje rimtesnėje kontrolėje.
Labai prašau, kolegos, išreikšti empatiją ir parlamentarų rankom neperskirstyti rinką nuskriaudžiant pačią labiausiai pažeidžiamą žmonių grupę“, – ragino konservatorius.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga nesutiko su teikiamomis įstatymo pataisomis teigdamas, kad pažeidžiamiausia grupė sveikatos sistemoje yra ne darbuotojai, o pacientai, kurie nukentės, jei vaistininkų padėjėjams bus leista dirbti nuotoliniu būdu prižiūrint vaistininkui.
„Čia prieš tai kolega Antanas minėjo pažeidžiamiausią grupę. Pažeidžiamiausia grupė sveikatos sistemoje yra ne darbuotojai, tai yra pacientai. Ir man visiškai nesuprantama, kai kalbant apie regionus, yra daroma prielaida, kad regionuose pacientams užtenka vaistinės be vaistininko, mokyklos be mokytojo (...), ligoninių be gydytojų (...). ir dabar atėjo laikas vaistinei be vaistininkų“, – į parlamentarus kreipėsi Seimo narys.
„Silpniausia grandis šitoje sistemoje yra ne farmakotechnikai, o pacientai, kurie visuose miestuose ir miesteliuose nusipelno gauti kokybiškas ir vienodas paslaugas“, – pridūrė A. Veryga.
Jis taip pat nesutiko su tuo, kad nėra gauta skundų dėl teikiamų farmakotechnikų paslaugų. Anot A. Verygos, Seimo nariams reikėtų pasižiūrėti į apsinuodijimų statistiką.
„Kai sakoma, kad nėra nei vieno skundo, aš kolegos, norėčiau paraginti pasižiūrėti apsinuodijimų statistiką. Antras pagal apsinuodijimų lygį po alkoholio yra apsinuodijimas vaistais“, – teigė „valstietis“.
„Ką tai reiškia? Ar tai rodo pakankamą farmacinės rūpybos paslaugą, ar ne? Žinoma, kad neturime mes tokio registro, kad galėtume sakyti, kad būtent ten, kur farmakotechnikas dirba taip atsitiko, bet negalime ir priešingai pasakyti. Tai kai sakome, kad niekas niekuo nesiskundė, o kuo čia pasiskųsi? Jeigu tu net nesupranti apie vaistų suderinamumą ir panašių dalykų“, – akcentavo A. Veryga.
Už Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą po svarstymo pritarė 64 parlamentarai, prieš – 25, 32 Seimo nariai susilaikė.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.
Seimo nario A. Verygos teigimu, vaistinė nėra parduotuvė, kurioje gali dirbti tinkamo išsilavinimo neturintys specialistai. Jis pridūrė, kad pritarus Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios įtvirtina vaistininkų padėjėjų priežiūros nuotoliniu būdu tvarką, bus užtraukta „gėda Lietuvos sveikatos sistemai ir vaistininkystei“.
Trečiadienį profesinių sąjungų atstovai, nepritariantys įstatymo pataisoms, organizuoja akciją „Vaistininkystės laidotuvės“.
