Skelbia, kad į Lietuvą grįžta jau pamirštos infekcinės ligos: „Virusai įsibėgėja, kelia galvą“

Vis daugiau tėvų Lietuvoje nusprendžia savo vaikų neskiepyti nuo infekcinių ligų. Specialistams ypač didelį susirūpinimą kelia sumažėjęs vakcinacijos lygis nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.

Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>lrytas.lt koliažas
Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>lrytas.lt koliažas
Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>NVSC grafikas
Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>NVSC grafikas
Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>NVSC grafikas
Lietuvoje mažėja vaikų skiepijimo nuo infekcinių ligų apimtys.<br>NVSC grafikas
Arūnas Dulkys<br>D. Labučio, ELTA nuotr.
Arūnas Dulkys<br>D. Labučio, ELTA nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pylimo poliklinika<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pylimo poliklinika<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ginreta Megelinskienė<br>T.Bauro nuotr.
Ginreta Megelinskienė<br>T.Bauro nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Centro poliklinika.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arūnas Dulkys<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Apr 25, 2023, 10:25 AM, atnaujinta Apr 25, 2023, 11:24 AM

2022 m. dėl šių ligų paskiepyta buvo apie 86,5 proc. vaikų, o norint užkirsti kelią pavojui reikia bent 95 proc.

Epidemiologai jau stebi pasekmes. Per kelis mėnesius raudonuke susirgo nėščioji ir 14 mėnesių kūdikis, o anksčiau šios ligos atvejai buvo ypač reti. „Matome, kad virusai įsibėgėja, kelia galvą“, – antradienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

A. Dulkys: „Galime pereiti į rizikos zoną“

Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 infekcijų. Tačiau dauguma vakcinų gyventojai naudojasi vis vangiau.

„Yra tik pora skiepų, kur yra augimas, o kitais atvejais rezultatas yra toks pats arba yra mažėjimas. Tai tam tikras signalas, jau turintis raudonų lempučių: yra ir 5 proc. ir 10 proc. mažėjimas. Tai signalizuoja, kad galima pereiti į rizikos zoną, gali sugrįžti kai kurios ligos“, – antradienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, neteisinga būtų manyti, kad gyventojų pasitikėjimas skiepais krito tik dėl COVID-19 pandemijos.

„Tos tendencijos ir skaičiai yra jau mažiausiai pastaruosius 10 metų. Pandemija nėra pagrindinė priežastis“, – patikino ministras.

D.Razmuvienė taip pat pabrėžė, kad „lūžis“, kai vaikų skiepijimo apimtys ėmė mažėti, stebimas nuo 2010 m.

Žemėlapyje neliko žalios spalvos

Vakcinacijos nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės situacijai iliustruoti D.Razmuvienė pateikė Lietuvos žemėlapį. Jei 2021 m. Utenos ir Alytaus apskrityse skiepijimas nuo šių ligų siekė kiek daugiau nei 95 proc., tai 2022 m. žemėlapyje nebeliko žalių apskričių t. y. tokių, kuriose vakcinacija atitinka rekomenduojamą lygį.

„Praėjusiais metais nebeliko žalios spalvos. Liko tik raudona, kur yra labai blogai, ir geltona, kur skiepijimas yra tarp 90 ir 95 proc. (…) Beveik kiekvienoje savivaldybėje padaugėjo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės neskiepytų vaikų.

Yra tik apie 30 proc. savivaldybių, kuriose skiepijimo apimtys siekia 94–95 proc.“, – nerimą keliančius skaičius komentavo D.Razmuvienė.

Blogiausia padėtis pernai buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, kur nuo minėtų infekcijų pasiskiepiję buvo atitinkamai 82,4 ir 82,7 proc. vaikų iki 2 metų. Raudonoje zonoje taip pat yra Kauno (87.7 proc.) bei Telšių (89,2 proc.) apskritys.

Kokią įtaką mažėjantis skiepijimas turi sergamumui? 2022 m. fiksuoti 11 „kiaulytės“, kitaip epideminio parotito atvejai. Susirgo 7 vaikai ir 4 suaugusieji.

„Negalima sakyti, kad tai vaikiška liga. Tai yra sukėlėjas, kuris ieško palankios terpės save realizuoti“ – pabrėžė D.Razmuvienė.

Specialistė pridūrė, kad nuo 2008–2018 m. laikotarpiu Lietuvoje nustatyti vos 5 raudonukės atvejai. Pastaruoju metu jie tapo daug dažnesni.

„Turėjome raudonukės atvejį. Praėjusį metų gruodį susirgo nėščia moteris. Šių metų vasario mėnesį turėjome 14 mėnesių vaiko raudonukės atvejį. Jam dar skiepai nepriklausė (…) Matome, kad virusai įsibėgėja, kelia galvą“, – įspėjo D.Razmuvienė.

Tymų atvejų 2022 m. Lietuvoje fiksuota nebuvo.

Neapsaugo nuo vėžio

Jau šešerius metus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nemokamai skiepijamos mergaitės. Nuo šių metų vakciną gauti gali ir berniukai.

„Jeigu kalbėsime apie žmogaus papilomos viruso infekciją, tai yra virusas, kuris sukelia ypatingai sudėtingas vėžines ligas“, – įspėjo D.Razmuvienė.

Ji pridūrė, kad mergaitės nuo ŽPV vakcinuojamos ypač vangiai. Paskiepytos pernai buvo tik 59,37 proc. mergaičių iki 11 metų.

„Norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse. Suomija apskritai pamiršo, kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė D.Razmuvienė.

Lietuvoje praėjusiais metais nežymiai padidėjo naujagimių bei kūdikių skiepijimas nuo hepatito B ir rotovirusinės infekcijos.

Plinta ir bakterinės infekcijos

Vaikai ir rizikos grupėms priklausantys suaugusieji nemokamai skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos. Liga pavojinga – pernai šalyje fiksuoti 88 infekcijos atvejai ir 6 mirtys.

„Skiepijimo apimtys tikrai netenkina nei vaikų populiacijoje, nei tarp asmenų, kurie gali valstybės lėšomis būti paskiepyti. Noras nėra didelis, todėl pernai registruotos net 6 mirtys nuo pneumokokinės infekcijos“, – sakė D.Razmuvienė.

Ji pridūrė, kad 2022 m. padaugėjo ir meningokokinės infekcijos atvejų (13 susirgimų). Praėjusiais metais fiksuotos 2 mirtys nuo šios ligos.

Lietuvoje pernai nustatyti ir 58 susirgimai haemophilus influenza – invazinė infekcija pareikalavo vienos gyvybės.

„Čia yra bakterinės infekcijos, ne virusinės, bet jos lygiai taip pat laukia savo eilės, ieško tinkamos terpės“, – paaiškino epidemiologė.

Ruošia priemones gyventojų požiūriui pakeisti

Praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa, kuria bandyta išsiaiškinti mažėjančių gyventojų skiepijimo aprėpčių priežastis.

Galimas šalutinis skiepų poveikis (56 proc.), patikimo informacijos apie vakcinas trūkumas (48 proc.), skeptiška nuomonė dėl vakcinų veiksmingumo (39 proc.) buvo dažniausios priežastys, kurias paminėjo apklausti vaikų iki 7 metų tėvai, pasirinkę neskiepyti savo atžalų.

Gyventojų teirautasi, kas galėtų juos paskatinti paskiepyti vaikus.

59 proc. nurodė, kad nuomonę pakeisti galėtų aktyvesnis šeimos gydytojo paskatinimas ir moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą ir efektyvumą aktyvesnis platinimas internete.

„Kaip matome, sveikatos priežiūros specialistai atlieka didelę vaidmenį apsisprendžiant dėl skiepų“, – sakė apklausos duomenis pristačiusi SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Pasak jos, apklausos duomenis padės parinkti efektyvias priemones, kurios padėtų padidinti vakcinacijos apimtis.

„Norime sukurti skiepais valdomų užkrečiamų ligų platformą, kurioje bus skelbiama visa informacija, susijusi su skiepais, gyventojai galės užduoti klausimus ir jiems bus atsakoma. Platformoje bus video paskaitos, dezinformacijos paneigimas bei gerųjų praktikų, skirtų vakcinacijos aprėpčių didinimui, surinkimas ir sklaida“, – pasakojo G.Megelinskienė.

Savivaldybėse, kuriose fiksuojamos mažiausios vaikų skiepijimo aprėptys, planuojami susitikimai su gyventojais. Taip pat ketinama didinti skiepų prieinamumą, skatinti registraciją skiepams, naudojantis išankstinės pacientų registracijos sistema, išplėsti e.sveikatos galimybes.

Bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra, planuojama parengti internetinę skiepijimo aprėpčių švieslentę.

Taip numatytas bendradarbiavimas sus sveikatos priežiūros specialistais, bus rengiami mokymai.

Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programa, vaikai pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko.

Kasmet balandžio pabaigoje Lietuvoje minima Europos imunizacijos savaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.