„Ta versija, kad visus tuos žmones galėjo sieti bendri renginiai, baseinai, prekybos centrai – šita versija nepasitvirtinusi. Naujausia versija: Garliavos siurblinėse, rezervuaruose buvo pagal planą atliekami profilaktikos darbai. Dabar tiriama, kad būtent tai galėjo būti priežastimi. Darbai ir nukritusi vandens temperatūra – sutapimas galėjo duoti tokį rezultatą“, – pirmadienį sakė A.Dulkys.
Jei penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad iš viso nustatyta 18 legioneliozės atvejų, tai pirmadienio duomenimis užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 22 Kauno miesto ir rajono gyventojų.
Ministro manymu, į susiklosčiusią grėsmę sveikatai buvo reaguota pakankamai greitai, savo darba atliko ir NVSC, ir pacientus gydanti LSMU Kauno ligoninė. A.Dulkys pridūrė, kad epidemiologų darbą sunkino faktas, jog ligos atvejus sunku susieti tarpusavyje.
Tačiau Kauno apygardos prokuratūra pirmadienį popiet pranešė pradėjusi patikrinimą, siekiant nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus dėl legioneliozės protrūkio Kaune.
„Iš pateiktos informacijos kyla abejonių ar Kauno rajone bei Kauno mieste vandenį tiekiančios įmonės, o taip pat institucijos, atsakingos už vandens tiekimo kontrolę, ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias legioneliozės protrūkiui ir tokiu būdu nebuvo pažeistas viešasis interesas“, – nurodoma Kauno apygardos prokuratūros pranešime.
A.Dulkys gyventojus nuramino, kad pavojus užsikrėsti legionelioze praėjo.
„Šiuo metu maudytis, gerti, daryti visus kitus dalykus yra saugu. Tačiau ar šiandien (užsikrėtusių, – aut. pastaba) skaičius yra galutinis to rezultato, ką turėjome, dar yra neaišku“, – sakė A.Dulkys.
Trūksta kontrolės
Praėjusios savaitės pabaigoje NVSC direktoriaus pareigas eiti pradėjęs Vaidotas Gruodys akcentavo, kad užsikrėtimui legionelioze būtinos yra dvi sąlygos. „Turi būti pakankamas kiekis bakterijų ir nepakankamai palanki vandens temperatūra. Mes galime kontroliuoti vandenį, daugiabučiuose kontroliuoja šilumos punktai, bet taip pat yra individualūs namai, kurie patys atsakingi už savo vandens temperatūrą.
Tai, vėlgi, šaltas vanduo turi būti šaltas – iki 20 laipsnių, karštas vanduo turi būti karštas – tarp 50–60 laipsnių temperatūros cirkuliacinis vanduo. Jei tai užtikrinsime, tai bus nesvarbu, koks yra kiekis bakterijų – jos visos žus ir nepasieks galutinio vartotojo“, – pabrėžė V. Gruodys.
Pasak jo, išryškėjo, jog trūksta mechanizmų, kurie leistų užtikrinti gyventojų saugumą.
„Yra nepakankama daugiabučių bendrijų šilumos punktų kontrolė. Visi žinome, kokios yra energetikos kainos ir visi žmonės yra linkę taupyti. Nenorėčiau skatinti taupyti savo sąskaitą. Organizuosime pasitarimus su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba, kad pasižiūrėtume, kaip galima efektyviau užtikrinti gyvenamųjų namų šilumos punktų kontrolę“, – sakė V.Gruodys.
Atlieka vandens tyrimus
Garliavos vandenvietė aptarnauja ir dalį Kauno miesto – Aleksotą, Vilijampolę. Būtent šių laikinosios sostinės mikrorajonų gyventojai taip pat užsikrėtė legionelioze. Tačiau epidemiologai neskuba visų ligos atvejų sieti su vienu šaltiniu.
„Negalima teigti, kad yra aiškus židinys. Tai yra nustatomi atvejai, kurie sietini su konkrečiu infekcijos šaltiniu, kurį mes bandome įvardinti“, – pirmadienį teigė NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Specialistai ištyrė vandenį trijuose užsikrėtusių gyventojų būstuose. Laboratorijų atsiųsti rezultatai parodė, kad tiek šalto, tiek karšto vandens mėginiuose rastą legionelių.
Per daugiau nei savaitę LSMU Kauno ligoninėje mirė 4 legionelioze užsikrėtę žmonės. „Vieno iš jų mirties priežastis yra legioneliozė, dviejų – kitos gretutinės ligos ir vieno paciento, šalia kitų gretutinių ligų turėjusio ir legioneliozės diagnozę, mirties priežastis tikslinama“, – pirmadienio rytą pranešė gydymo įstaiga.
Specialistai pabrėžė, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolių su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
NVSC specialistai toliau atlieka visų legioneliozės atvejų epidemiologinį tyrimą, apklausia gyventojus, vykdoma diagnostika, imami vandens mėginiai iš gyvenamųjų būstų, kur nustatomi nauji ligos atvejai.
„Šiandien kalbėta su „Kauno vandenimis“, išsiųstas raštas, prašėme atlikti visų Kauno vandenviečių geriamojo vandens rezervuarų laboratorinius tyrimus dėl legionelių. Ne tik Vičiūnų, mes turime ir Eigulių, ir Kleboniškio vandenvietes“, – sakė O.Ivanauskienė.
Pasak specialistės, tokio pobūdžio laboratoriniai tyrimai trunka 10 dienų.
