Odos vėžiu susirgęs Aurimas: viskas prasidėjo nuo žaizdelės pakaušyje

Viena vertus, odos pažeidimai visada matomi. Kita vertus, jie dažniausiai ilgą laiką žmogui nekliudo, nes nesukelia didelių nepatogumų, jų neskauda. Ypač jei darinys pačiam žmogui nematomas arba žaizdelė atrodo taip, tarsi tuoj užgis. Tačiau negyjanti žaizdelė, pakitęs ar naujai atsiradęs apgamas arba darinukas gali būti rimtos ligos – odos vėžio – požymis.

Daugiausiai kalbama ir plačiausiai žinomas odos vėžys yra melanoma.<br>„Pexels.com“ nuotr.
Daugiausiai kalbama ir plačiausiai žinomas odos vėžys yra melanoma.<br>„Pexels.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 19, 2023, 9:00 AM

Daugiausiai kalbama ir plačiausiai žinomas odos vėžys yra melanoma. Tačiau tai nėra dažniausia odos vėžio forma. Plačiausiai paplitęs yra bazalinių ląstelių vėžys, o antrą pagal dažnumą vietą užima plokščialąstelinė karcinoma.

Greičiau pastebimas plokščialąstis vėžys

Oda yra didžiausias kūno organas, kurią sudaro du pagrindiniai sluoksniai: viršutinis, kurį liečiame ir matome, vadinamas epidermiu, ir po juo žemiau esantis sluoksnis yra derma. Epidermis sudarytas ir daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelių. Paviršinis jo sluoksnis nuolat nusitrina ir atsinaujina iš giliau epidermyje esančių bazinių ląstelių. Iš plokščiojo epitelio išsivystęs vėžys vadinamas plokščialąsteliniu vėžiu, iš bazinių ląstelių – bazalioma. Tai du dažniausi odos vėžio tipai. Bazalioma nustatoma apie 80 proc. atvejų, plokčialąstelinis vėžys – apie 20 proc.

Greičiau pastebimas plokščialąstis vėžys, kadangi neretai oda pradeda šlapiuoti ir žmogus greičiau kreipiasi į gydytoją. Tačiau šios rūšies vėžys yra ir labiau pavojingas, nes yra agresyvesnis negu bazalioma, dažniau gali išplisti, metastazuoti į limfmazgius ar kitus organus, atsinaujinti toje pačioje ar kitoje kūno vietoje.

Odos vėžį įtarė kirpėja

Aurimas pasakoja, kad ilgai negyjanti pleiskanojanti, sustorėjusi oda pakaušyje apie save primindavo kaskart, kai vyras lankydavosi kirpykloje. Beje, ir pirmą kartą, vyro manymu, žaizda atsirado po kirpėjos įdrėskimo. Tiesa, tai buvo seniai. Nuo to laiko žaizda lyg ir užgydavo, tačiau vėl atsinaujindavo. Sustorėjusios šiurkščios paraudusios ir šerpetojančios, kartais kraujuojančios odos plotas pakaušyje plėtėsi. „Vėliau sužinojau, kad tai buvo priešvėžinė būklė – aktininė keratozė. Tačiau šios ligos gydyti neteko, nes kai kreipiausi į dermatologus jau buvo nustatytas plokščialąstelinis vėžys. Beje, į gydytojus kreiptis irgi paskatino kirpėja. Tiesa, ne ta, pas kurią lankiausi nuolat, o kita – ją pavadavusi. Ji kažkaip nesunkiai mane įtikino, kad šis įtartinas odos darinys gali būti pavojingas“, – prisimena šiemet 55-erių metų gimtadienį švęsiantis Aurimas. Šiandien po chirurginio gydymo jau praėjo penkeri metai. Vyras jaučiasi gerai, liga neprogresuoja ir neatsinaujina. Aurimas įsitikinęs, kad taip yra nebe jo nuopelno, nes po ligos vyras pakoregavo savo gyvenimo būdą ir ėmėsi ligos profilaktikos priemonių.

Aktininė keratozė – dažna vėžio pradžia

Plokščialąstelinio vėžio rizikos veiksniai tokie patys, kaip ir kitų odos vėžio tipų. Didžiausias kancerogenas yra ultravioletiniai tiek natūralūs (saulės), tiek dirbtiniai (soliariumų) UV spinduliai. Tačiau, jeigu žmogus žino, kaip tinkamai elgtis saulėje, vengia joje būti, kai ji aktyviausia, dėvi galvos apdangalus, akinius nuo saulės, naudoja apsauginius kremus, žalojančio saulės poveikio galima išvengti. Riziką susirgti odos vėžiu didina kumuliacinė ultravioletinių spindulių (UVS) dozė, didelis apgamų skaičius (>50), genetiniai veiksniai, paveldimumas, pomėgis atostogauti saulėtose šalyse, darbas lauke ar su pramonėje naudojamais chemikalais, pesticidais ir kt.

Ilgalaikis saulės poveikis sukelia ikivėžinius odos pakitimus, pavyzdžiui, aktininę keratozę, kuri ilgainiui gali virsti vėžiu. Aktininės keratozės požymiai – šiurkščios, netaisyklingos formos odos dėmelės, kurios laikui bėgant kietėja, pasidengia atsilupinėjančiais žvynais.

Įvairių autorių duomenimis, tikimybė, kad gyvenimo eigoje aktininė keratozė išsivystys į plokščialąstelinį vėžį yra 0,3–20 proc. Jeigu aktininių keratozių yra ne vieną, šio vėžio išsivystymo per 10 metų rizika padidėja iki 6,1–10 proc. Pastebėta, kad pastaraisiais metais sergamumas aktinine keratoze auga: Europoje ši liga nustatoma apie 15 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Nors palyginti nedidelė aktininių keratozių dalis gali supiktybėti, tačiau tarp susirgusiųjų plokščialąstelinių vėžiu net apie 60 proc. jų išsivysto iš prieš tai buvusių aktininių keratozių.

Koks gydymas gali būti skirtas?

Prieš parenkant gydymą, vertinamas odos naviko dydis, išplitimas į limfmazgius ar kitus organus, paciento bendra sveikatos būklė, gretutinės ligos. Jeigu darinys labai mažas, paviršinis, jis gali būti pašalintas taikant kriochirurgija – terapija šalčiu. Tačiau dažniausias gydymo būdas – operacija, kurios metu pašalinamas darinys ir dalis aplink esančių sveikų audinių. Jeigu nustatytas išplitimas į limfmazgius arba tai įtariama, šalinami sritiniai limfmazgiai.

Gana dažnai nedideli navikai gali būti šalinami lazeriu. Dar vienas gydymas – fotodinaminė terapija. Jos metu suleidžiama šviesai jautri medžiaga, turinti savybę kauptis piktybinėse ląstelėse. Vėliau navikas apšviečiamas lazerio šviesa ir navikinės ląstelės žūsta. Odos vėžiui, kuris išsivystė sunkiai operuojamosiose vietose, gali būti skirta radioterapija. Chemoterapija gali būti skirta išplitusios ligos atveju kartu su kitais gydymo būdais.

Kaip elgtis, kad liga neatsinaujintų?

Aurimas pasakoja, kad jį labai paveikė vėžio diagnozė. Anksčiau jokiomis ligomis nesirgęs (išskyrus peršalimą, gripą), lėtinių ligų neturintis vyras sako, kad po šios ligos rimtai susirūpino savo sveikata: „Gydymas buvo sėkmingas, bet mano oda paveikta saulės ir nuo tuo niekur nedingsi. Esu statybininkas, tad visos vasaros – darbas lauke, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams. Darbo pakeisti negaliu, užtat galiu pakeisti elgseną saulėje: visada dėviu galvos apdangalą platesniais bryliais, kad uždengtų ir kaklą. Stengsiuosi planuoti pertraukas per pačias karščiausias valandas, naudoju apsauginius kremus. Stebiu savo odą pats, reguliariai lankausi pas dermatologą“.

Vyras domėjosi, kaip sumažinti ligos atsinaujinimo riziką: „Skaičiau, kad net ir sėkmingai išgydytas nemelanominis odos vėžys nėra garantija, kad piktybinės odos ligos nepasireikš ateityje. Jos gali atsirasti kitoje odos vietoje, kaip naujas darinys“. Sužinojęs, kad rūkantiems šio tipo vėžio rizika padidėja dvigubai, pašnekovas metė rūkyti.

„Susidomėjau vaistiniai augalais. Labai naudinga buvo žolininko-vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus paskaita. Jo nuomone, vėžiu sergantiesiems rekomenduojamos įvairios vaistažolės, jų mišiniai: pvz., medetka, gyslotis, nes juose yra antioksidantų, priešuždegiminių medžiagų. Tačiau prioritetinis augalas, skirtas sergantiems vėžiu yra ugniažolė, augalas augantis Lietuvoje. Ugniažolėje yra prieš vėžį veikiantys junginiai (alkaloidai ir glikoproteinai), kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį. Kartu vaistininkas V. Skirkevičius pabrėžė, kad ugniažolė – stiprus augalas, todėl nesiūlo jo ruošti pačiam, nes, nežinant dozių, galima pakenkti ligos rodikliams. Ugniažoles dozuotus ir saugius preparatus geriau rinktis vaistinėse, kuriuose ji yra su kitais augalais (gysločiu, medetka). Taip geriau atsiskleidžia naudingosios ugniažolės savybės. Sužinojau, kad šis ugniažolės preparatas buvo sukurtas kartu su garsiu NVI fitoterapeutu Juozu Ruolia. Dar pasigilinęs literatūroje sužinojau, kad garsusis fitoterapeutas J. Ruolia ugniažolės terapiją taikė savo praktikoje daugiau nei 20 metų. Skaičiau, kad šį preparatą rekomenduojama vartoti ne mažiau 5-erius metus, norint išvengti vėžio atkryčio. Atliktas tyrimas parodė, kad net 66 % visų apklaustųjų pavartojus ugniažolės preparato sumažėjo vėžio progresavimas, daugiau nei trečdaliui pacientų sumažėjo silpnumas ir trečdaliui pagerėjo kraujo rodikliai.“

Šaltiniai:

https://lsmu.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105093/1/LINA_KULIESYTE_MAGISTRAS.pdf

https://www.nvi.lt/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.