Vaisingumo centro specialistai sunerimę: Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų

Lietuvos gydytojai pastebi, kad šalyje daugėja nevaisingų porų. Anot nevaisingumo specialistų, tam įtakos gali turėti tiek aplinkos užterštumas ir radiacija, tiek lytiškai plintančios ligos bei žalinga gyvensena. Gydytoja Gražina Bogdanskienė pabrėžia, kad visame pasaulyje daugėja nevaisingų vyrų, tačiau vienos tikslios to priežasties specialistai kol kas negali įvardinti.

vyrų nevaisingumas<br>123rf nuotr.
vyrų nevaisingumas<br>123rf nuotr.
Vaisingumo klinika<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Vaisingumo klinika<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Gražina Bogdanskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gražina Bogdanskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gražina Bogdanskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gražina Bogdanskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Irtautė Gutauskaitė

2023-06-06 09:27

„Nėra vienos (nevaisingumo didėjimo – ELTA) priežasties. Aplinkos užterštumas, chemija, radiacija, skraidome daug lėktuvais. Lytiniu keliu plintančios infekcijos pastaruoju metu šiek tiek daugėja“, – LRT radijui antradienį ryte teigė nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, gydytoja G. Bogdanskienė.

„Negalime paaiškinti, kodėl daugėja nevaisingų vyrų. Nebent galime paaiškinti infekcijomis, uždegimais, bet labai aiškių priežasčių nėra. Bet ypač vyrų nevaisingumo didėjimas matosi ryškiai pastaraisiais 25 metais“, – pridūrė ji.

Pasak jos, vyrų nevaisingumą galima būtų sieti ir su žalinga gyvensena. Gydytojos teigimu, dabartinis jaunimas ateityje greičiausiai susidurs su dar didesnėmis problemomis.

„Gali būti medikamentų vartojimas, alkoholis, rūkymas, narkotikai. Aš įsivaizduoju, kad karta, kuri dabar yra 15-mečiai, 20-mečiai, turės tikrai dar daugiau problemų nei dabartinė karta, žmonės, kurie yra 30–40 metų“, – akcentavo G. Bogdanskienė.

„Matome, kad pablogėjo spermos tyrimai, ko gero, daugiau nei dvigubai. Jei prieš 25 metus spermatozoidų koncentracijos, tai yra kiekis mililitre, norma buvo 50 milijonų, tai šiuo metu skaitoma, kad 15 milijonų, 16 milijonų yra norma, kas yra praktiškai 3–4 kartus blogesnis tyrimas“, – pabrėžė gydytoja ir pažymėjo, kad tokios tendencijos stebimos visame pasaulyje.

Pagalbiniu apvaisinimu naudojasi vis daugiau porų

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Aimės Dumšienės, nuo 2017-ųjų, kai įsigaliojo pagalbinio apvaisinimo įstatymas, stebimas šios paslaugos populiarumo išaugimas.

„Pagal statistinius duomenis, nuo 2017-ųjų šių paslaugų kiekis ženkliai didėja, sveikatos draudimo biudžeto lėšų išlaidos taip pat didėja. Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3000, tai 2022 metais jau beveik 8000 paslaugų“, – duomenimis dalinosi A. Dumšienė.

„Ir biudžeto lėšos nuo 2017 metų iki 2022 metų padidėjo nuo 0,7 milijonų iki 3,6 milijonų eurų“, – pridūrė patarėja.

Anot A. Dumšienės, Lietuvoje nemokama pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti nevaisingos poros, apdraustos sveikatos draudimu. Taip pat moteris poroje turi būti ne vyresnė nei 42 metų amžiaus.

„Nuo 2017-ųjų metų įsigaliojus pagalbinio apvaisinimo įstatymui, pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra Lietuvoje prieinamos ir apmokamos iš Sveikatos draudimo biudžeto lėšų. Yra nustatyta, kokios poros gali tomis paslaugomis naudotis ir kokiais atvejais yra apmokama“, – sakė specialistė.

„Pirmiausia partneriai turėtų būti apdraust sveikatos draudimu, taip pat moterys turi būti ne vyresnės nei 42 metų amžiaus. Ir, aišku, poros turi būti nevaisingos arba dar viena sąlyga – yra reikalinga preimplantcinė genetinė konsultacija, genetinis tyrimas, kuris parodo, ar vienas iš partnerių ar abu partneriai neperduos sunkios negalios savo palikuoniams“, – paaiškino A. Dumšienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?