Biobanke tarsi bibliotekoje bus saugomi žmogaus biologiniai ėminiai
Viskas, kas vyksta medicinoje, paprastai yra susiję su nauda pacientui. Tad kokią naudą atneš pacientams biobanko veikla, klausiame NVI Biobanko vadovės dr. Daivos Dabkevičienės.
Svarbu suprasti, kad biobanke paprastai kaupiami sutvarkyti biologiniai ėminiai po diagnostinių testų. Taigi kiekviena moderni ligoninė stengiasi teikti pacientui licenzijuotą biobanko paslaugą, nes tik tokiu būdu po diagnostikos testų likutinė audinių medžiaga gali būti panaudota kuriant naujus gydymo įrankius ir metodus.
Kiekvienam piliečiui, norinčiam prisidėti prie bendro visuomeninio tikslo tobulinti ir gerinti medicinos efektyvumą, kokybę, turėtų rūpėti ar jų biologiniai ėminiai bus tvarkomi ir saugomi, kaip saugiai ir efektyviai, naudingai bus panaudota saugoma medžiaga medicininiams tyrimams, koks naudos ir rizikos santykis. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus licenzijas gavę biobankai gali užtikrinti tokios paslaugos prieinamumą ir kokybę.
Nacionalinio biobanko pagrindinė užduotis – sukurti nacionalinę harmonizuotą biobankų infrastruktūrą medicinos ir sveikatos, gyvybės ir kitų mokslų reikmėms, kuri padėtų gerinti Lietuvos biomedicinos mokslų lygį ir integraciją į bendrąją Europos tyrimų erdvę, didintų sveikatos inovacijų apimtis ir skatintų gyvybės mokslų industrijos augimą.
BBMRI-ERIC biobankų tinklas yra dar aukštesnio lygio strateginis Europos Sąjungos sprendimas, kuris, ženkliai pagerina mėginių ir su jais susijusių duomenų kolekcijų kokybę ir prieinamumą, bei suveikia kaip ypač efektyvus katalizatorius personalizuotai medicinai skirtus mokslinius tyrimus keliant į klinikinę praktiką.
Taigi, šiandien Lietuva savo piliečiams, atsakingai dalyvaujantiems biobanko veikloje, gali pasiūlyti moderniausius, efektyviausius ir saugiausius įrankius asmeniškai prisidėti sprendžiant medicinos problemas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Kaip renkami biobanke saugotini pavyzdžiai? Kokie jie – audinio ar naviko fragmentai, seilės? Ar pacientas bus informuotas ir duos sutikimą, kad jo biomedžiaga būtų saugoma biobanke?
Nacionaliniame biobanke yra numatytos keturios pagrindinės sutvarkytų žmogaus biologinių ėminių saugyklos. NVI biobanko patalpose bus saugomi šaldyti mėginiai (solidinių ir skystų audinių).
VULSK ir IMC patalpose suplanuota antra saugykla gilaus šaldymo ir solidinių audinių mėginiams. VU patalpose bus įkurtas populiacinis biobankas, o LSMU ir LSMU KK steigia ketvirtą saugyklą, kurioje bus saugomi solidinių ir skystų audinių bei gilaus šaldymo mėginiai.
Praktiškai visos Lietuvos mėginių saugyklos turi stiprias sąsajas su klinika. Pavyzdžiui, NVI biobankas yra NVI mokslinio padalinio skyrius, pagal veiklos pobūdį turintis tamprių sąsajų su NVI klinikiniais skyriais ir Valstybiniu patologijos centru (VPC), VUL Santaros klinikų filialu, imantis iš jų ir tvarkantis ėminius pagal bendrą informuoto biobanko dalyvio sutikimą dalyvauti NVI biobanko veikloje ir patvirtintus vidaus dokumentus.
Gavus paciento sutikimą dalyvauti biobanko veikoje, NVI biobankas įgauna teisę naudotis ir tvarko su ėminiu susijusią sveikatos informaciją, kurią saugo, ir prireikus naudoja moksliniuose tyrimuose neribotą laiką.
Paprastai biobankai lyginami su biblioteka, kurioje kaupiama klinikinė ir biologinė informacija, reikalinga medicinos problemoms spręsti. Tik reikėtų pabrėžti, kad tai griežtai prižiūrima biblioteka, kur saugiai prieinamos griežtai asmens duomenų apsaugos įstatymų reguliuojamos ir saugomos biobankų kolekcijos.
Todėl, Lietuvos biobanko steigimas ir narystė BBMRI-ERIC tinkle labai svarbus įvykis kiekvienam Lietuvos žmogui, nes tokiu būdu Lietuva įgyja ypač patikimus įrankius saugiai ir naudingai įtraukti Lietuvos mėginių kolekcijas į aukščiausio biotechnologinio lygio tarptautinius medicininius tyrimus ir aktyviai dalyvauti kuriant efektyvesnes, saugesnes pacientų diagnostikos bei gydymo, stebėjimo schemas.
Apie biobankus Europoje ir Lietuvoje
2008 metais Europoje buvo įsteigta Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra BBMRI, kuri 2013 m. įgavo Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) statusą. Šiandien BBMRI-ERIC yra visateisis EOSC (angl. European Open Science Cloud) asociacijos narys, ir turi svarų žodį sprendžiant pagrindinius Europos sveikatos ir duomenų sektorių iššūkius vėžio, retų ligų, COVID-19 ir infekcinių ligų srityse. BBMRI-ERIC yra didžiausias pasaulinis biobankų konsorciumas ypač reikalingas personalizuotos medicinos progresui, spartesniam mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimui į praktiką.
BBMRI-ERIC narėmis yra didelę patirtį biomedicinos moksluose turinčios šalys – Švedija, Suomija, Vokietija, Estija ir kitos šalys. Viso tinkle dalyvauja apie 400 biobankų iš 23 šalių. Tinklas aktyviai dalyvauja Europos Vėžio misijos, 1+ milijono genomų (1+MG) projekto ir kitose prioritetinėse ES veiklose.
Lietuvos istorija prasidėjo dar 2014 metais, kai Žmogaus biologinių išteklių centro (HBRC) projektas, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti nacionalinį biobanką Lietuvoje ir užtikrinti aktyvią sąveiką su BBMRI-ERIC, buvo įtrauktas į investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015 –2022 metų prioritetus. 2019 metais Nacionalinis vėžio institutas (NVI), kaip pagrindinis projekto vykdytojas, kartu su partneriais: VU, VUL SK, IMC, LSMU, LSMUL KK pasirašė HBRC jungtinės veiklos sutartį ir Lietuva į BBMRI-ERIC tinklą įstojo stebėtojo teisėmis.
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) yra LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas Lietuvą atstovaujančia institucija BBMRI-ERIC ir yra šio infrastruktūros konsorciumo nacionalinis koordinatorius Lietuvoje.
NVI, kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, VšĮ Vilniaus universitetu, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis bei BĮ VMTI Inovatyvios medicinos centru, kurdami Nacionalinio biobanko infrastruktūrą įgyvendina projektą „Žmogaus biologinių išteklių centras“.
Atsiveria naujos galimybės Lietuvos mokslui
Nacionalinių biobankų infrastruktūros sukūrimas ir jos dalyvavimas BBMRI-ERIC tinkle yra svarbus tolimesnei Lietuvos gyvybės mokslų bei sveikatos ir medicinos mokslų pažangai.
Biobankai Lietuvos mokslui atveria prieigą prie žmogaus biologinių ėminių ir susijusios sveikatos informacijos išteklių, sudaro galimybę vykdyti didelės apimties populiacinius, lėtinių bei retų ligų taikomosios medicinos tyrimus.
Tapus visaverčiu BBMRI-ERIC tinklo nariu, sudaromos galimybės įsijungti į tinklo vykdomus tarptautinius mokslinius projektus, daugiašales plataus masto studijas su kitų šalių tyrėjais, atveriama prieiga prie tarptautinių BBMRI internetinių katalogų. Taip pat pažymėtina, kad įsijungimas į BBMRI infrastruktūrą tampriai susieja Lietuvos nacionalinę biobankų sistemą su Europos šalių biobankais.
Kolegas pasveikino Ministrės pirmininkės patarėja dr. Živilė Gudlevičienė, didelę dalį savo mokslinės veiklos paskyrusi NVI Biobanko kūrimui ir jo įsiliejimui į Europos biobankų tinklą.
„Leiskite jus visus pasveikinti su tikrąja naryste BBMRI-ERIC. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų visų kūdikis jau išaugo į paauglystės laikotarpį. Bet dar daug darbų laukia visų ateityje, kad užaugintume tvirtą suaugusį Biobanką. Sėkmės tolesniuose darbuose“.
NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. Sonata Jarmalaitė dėkoja iniciatyvinei darbo grupei, kuri nacionalinio biobanko idėją išaugino nuo vaizdų kompiuterio ekrane iki realios funkcionuojančios infrastruktūros, surenkančios po 50 tūkst biologinių mėginių mokslo tyrimams, vykdomiems Lietuvoje ir BBMRI tinklo valstybėse.
„Esame dėkingi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už projekto koordinavimą, lėšų skyrimą ir nuolatinį idėjos palaikymą. Dėkojama Lietuvos mokslo tarybai, kuri dengia Lietuvos narystės BBMRI tinkle mokestį ir skatina tolimesnį Lietuvos mokslo infrastruktūrų integravimąsi į Europinius tinklus. Tik kartu su visa Europa galime pasiekti reikšmingų inovacijų biomedicinos srityje, galinčių gelbėti gyvybes, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę“, – pasakė prof. S. Jarmalaitė.
