Antakalnio poliklinikos Vilniuje buvusi šeimos gydytoja 74 metų Liusia Samuilienė vasarą leidžia sodyboje Aukštadvaryje, kur ją dažnai aplanko duktė Aistė ir sūnus Artūras su šeimomis.
L.Samuilienės kovos istoriją už teisę į pažangų gydymą, kuris ją pastatė ant kojų, galite perskaityti čia: Mirti pasmerkta medikė iš Vilniaus sukūrė precedentą, kuris pakeis kitų ligonių likimus.
Antrojoje „Lietuvos ryto“ straipsnio dalyje – 2008 m. Pekino olimpinės vicečempionės Gintarės Volungevičiūtės-Scheidt motinos Elvyros istorija. Ji kovos prieš sistemą neįstengė laimėti, nors beldėsi į visas duris ir garsiai kalbėjo apie problemas, su kuriomis susidūrė ne tik ji – tokių bėdų turi aibė onkologinėmis ligomis sergančių žmonių Lietuvoje.
2011 m. vasarą E.Volungevičienei diagnozuota dauginė mieloma – viena kraujo vėžio formų.
Prieš tų metų Kalėdas Elvyrai atlikta pirmoji, o prieš 2015 m. Kalėdas – antroji kaulų čiulpų transplantacija. 2017-aisiais prieš šią šventę moteris gavo stiprią chemoterapiją, o 2019 m. prieš Kalėdas liga vėl smogė iš visų jėgų ir moters būklė tapo kritinė.
„Šiuo metu mano kaulų čiulpai pilni piktų ląstelių. Jų – net 95 procentai. Senieji vaistai nebeveikia – vos pradėjus juos leisti, krenta trombocitų kiekis kraujyje, tad gali prasidėti kraujavimas. Dėl to, medikai senuoju būdu nebegali manęs gydyti“, – 2019 m. gruodį „Lietuvos rytui“ pasakojo E.Volungevičienė.
Parašė laišką prezidentui
Nors buvo būdas padėti olimpinės vicečempionės motinai ir kitiems šia liga sergantiems lietuviams, E.Volungevičienė pažangių vaistų laukė per ilgai. Pasaulio ir daugelio Europos Sąjungos šalių medikai dauginei mielomai gydyti ne vienerius metus jau taikė tokius vaistus, bet mielominei ligai gydyti Lietuvoje nebuvo kompensuojamas nė vienas pažangus vaistinis preparatas.
2020 m. sausio mėnesį E.Volungevičienė su didele infekcija pateko į ligoninę, bet dar ištrūko iš mirties gniaužtų, o galiausiai gavo ir pažangių vaistų: jais, įkalbėti kraujo ligomis sergančiuosius ir jų artimuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“, moterį paremti sutiko jų gamintojai.
Tačiau liga jau buvo pernelyg pažengusi ir baigiantis 2020 m. vasariui E.Volungevičienė iškeliavo Anapilin.
Po motinos laidotuvių trys jos vaikai išplatino atvirą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame pabrėžė: „Prieš Kalėdas sužinojome, kad inovatyvūs vaistai, nors ir įrašyti į Rezervinį vaistų sąrašą, vis dar nekompensuojami. Tai – mirties nuosprendis šimtams žmonių. Be teismo, be advokato.
Itin padedami asociacijos „Kraujas“ gavome reikalingų vaistų, bet Mamai jau buvo per vėlu, nes laiku jų nesulaukus liga mutavo – vaistas akivaizdžiai paskirtas pavėluotai. Tad mama nebeturėjo galimybių išgyventi.
Iš ligoninės ji grįžo namo vasario 12 dieną, o vasario 22 d. mirė būdama 62 dvejų metų. Jai išeinant mes, vaikai, laikėme ją už rankos. Dešimt dienų ji menko, geso ir mirė.
Ji – ne viena tokia. Šiandien žmonės siunčiami mirti, nes gydytojai neturi kaip padėti, o už viešuosius finansus atsakingi asmenys neranda būdų padėti sergantiems žmonėms. Sergantys žmonės miršta ne todėl, kad medicina negali padėti, o todėl, kad valstybė neranda tam lėšų.
Mes žinome, kad jūs, prezidente, turite galimybių, privilegijų ir pareigą padėti pasmerktiesiems. Prašome tai padaryti dėl dar gyvų, bet mirštančių, dėl mirusiųjų ir jų šeimų. Įsitraukite į šį procesą, atvažiuokite į devintą aukštą Santaros klinikose, pamatykite savo akimis žmonių norą gyventi ir giltinės šešėlį.“
Dabar šie pažangūs vaistai dauginei mielomai gydyti jau kompensuojami, tačiau onkologiniai ligoniai turi dar aibę problemų, su kuriomis net neturi galimybių susidoroti, nes Lietuvoje nėra mechanizmų, kurie tai leistų.
Nuogąstavimai pasitvirtino
Jei Samuiliai teismuose sugebėjo įrodyti, kad retų sveikatos būklių komisijos sprendimai nekompensuoti vaistų Liusiai buvo niekuo neparemti, tai sergantieji ligomis, kurios nelaikomos retomis, apskritai neturi būdų kovoti prieš sveikatos apsaugos sistemą.
Tapti kompensuojamaisiais vaistai Lietuvoje gali tik dviem keliais. Pirmasis – kaip L.Samuilienės atveju, per ypač retų sveikatos būklių komisiją, į kurią dėl konkretaus paciento kreipiasi asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Kitas būdas – kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Prašymą, kad pažangus vaistas būtų įtrauktas į šį sąrašą, teikia patys vaistų gamintojai.
Iki 2020 m. vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą mechanizmas buvo kitoks. Pradžioje vaistą turėdavo įvertinti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), tada VLK spręsdavo dėl įtakos biudžetui ir galiausiai vaistas pakliūdavo į rezervinį vaistų sąrašą, o, kai atsirasdavo papildomų lėšų, – į kompensuojamųjų sąrašą.
E.Volungevičienės atveju taip ir buvo: vaistas buvo įrašytas į rezervinį sąrašą, tačiau tada neva trūko lėšų jam kompensuoti.
Tačiau tais metais, kai Elvyra mirė, tvarka pasikeitė, mat 2020-aisiais Lietuvoje įsigaliojo dar Aurelijaus Verygos vadovaujamos SAM patvirtintas sveikatos technologijų vertinimas, kai valstybė įvertina, kiek kokybiškų gyvenimo metų gali suteikti konkretus vaistas ir, kiek jis galėtų kainuoti valstybei.
Sveikatos technologijų vertinimą VVKT, gavusi vaistų gamintojo paraišką, turi atlikti per 90 dienų.
„SAM ne kartą sakėme, kad šiam modeliui Lietuva neturi kompetencijų, todėl jį taikyti gerokai per anksti, bet buvome užtikrinti, kad viskas čia gerai, nepaisant to, kad mūsų šalis net nerengia tokių specialistų, kurie galėtų tinkamai įvertinti vaistą.
Ir mūsų nuogąstavimai pasitvirtino su kaupu. VVKT skyriaus, atsakingo už vaistų vertinimą, visi darbuotojai dėl darbo organizavimo trūkumų staiga išėjo iš darbo, tad 2020 m. ir 2021 m. buvo įvertinama vos po kelias paraiškas dėl vaisto kompensavimo, nors per metus jų pateikiama apie pusšimtį.
Tad susidarė neįvertintų paraiškų grūstis, nors pateikiamos ir naujos, o įvertinti vaistus vėluojama apie pusantrų metų. Jei anksčiau vaistai bent buvo įvertinami, bet susidurdavome su finansinėmis problemomis juos kompensuojant, tai dabar valstybė net negali pasakyti, kurie vaistai yra kompensuotini.
Man atrodo, kad viskas daroma tam, jog iš viso nereikėtų skirti lėšų, kad sergantieji pasveiktų. Juk vaistų esmė ir yra išgydyti ligonį“, – teigė asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.
Nuo 2020 gauta 151 paraiška įtraukti vaistą į kompensuojamųjų sąrašą, o išsamaus vertinimo dar laukia 60 paraiškų. VVKT per metus įvertina apie 25 paraiškas.
„Ta grūstis yra apgailėtina“, – sakė I.Drėgvienė.
Neturi kam pasiskųsti
Vaistų laukiantys ligoniai neturi jokių galimybių nei paskubinti proceso, nei ginti savo teisių į pažangų gydymą.
Pirmiausia, pacientas nėra pareiškėjas dėl vaisto kompensavimo. Pareiškimus teikia vaistų gamintojai, o nė vienas jų, I.Drėgvienės įsitikinimu, nestos į kovą su valstybe.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nurodo, kad pacientas gali kreiptis tik dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, bet gydymo įstaigos nėra kaltos, kad vaistas nekompensuojamas, tad ir čia – aklina neperžengiama siena.
Dar vienas blogis, kaip pastebėjo I.Drėgvienė, jog nėra būdų apskųsti VVKT vertinimą, jei šio išvadose parašyta, kad vaisto nerekomenduojama kompensuoti: „Vaistų gamintojas gali kreiptis į Apeliacinę komisiją tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima skųsti patį vertinimo turinį.
Net jei, pavyzdžiui, gydytojų draugijos, į kurias buriasi labai siaurų specializacijų medikai, mato, kad vertinimas atliktas blogai, jos irgi neturi galimybių apskųsti vertinimą.
Kai buvo įvedinėjama tokia vaistų vertinimo sistema, siūlėme SAM bent numatyti būdus apskųsti netinkamą vertinimą, tačiau tik išgirdome, kad privalome pasitikėti vieni kitais.
Pas mus nebandoma padėti žmogui, o tik ieškoma, kaip sutaupyti sveikatos sąskaita. Pažįstu moterį, kuriai vos 37 metai. Ji serga krūties vėžiu – tai nėra itin reta liga. Vaistus jai perka Rimanto Kaukėno paramos grupė, nes valstybė atsuko nugarą ir ta jauna moteris net negali kam nors pasiskųsti.“
Svarbiausia – solidarumas
Advokatė A.Samuilytė atkreipė dėmesį į dar vieną reikšmingą aspektą: valstybė nesuteikia net galimybės pacientui mokėti tik dalį už pasaulyje pripažintus pažangius vaistus, nors ta pati valstybė jau buvo pasiryžusi nemažai atseikėti už kitokį, bet neveiksmingu tapusį gydymą.
„Pradinis mamos gydymas kainavo apie 2800 eurų per mėnesį. Valstybė ir toliau būtų tiek mokėjusi, bet gydymas tapo neefektyvus. Yra kitas gydymas, kuris kainuoja dukart brangiau.
Kompensuojamųjų vaistų patvirtinimo procesai pas mus trunka itin ilgai, bet jei klinikiniais tyrimais sugebi įrodyti, kad vaistas konkrečiam pacientui yra veiksmingas, valstybė galėtų padengti bent tą dalį pažangaus vaisto išlaidų, kurią ir taip planavo mokėti. Likusią dalį galėtų susimokėti pats ligonis. Tai labai palengvintų situaciją“, – įsitikinusi A.Samuilytė.
Tam pritarė ir I.Drėgvienė. Jos vadovaujama asociacija jau siūlė SAM tokį modelį, bet išgirdo griežtą „ne“. Neva taip bus pažeistos net ir dalies išlaidų padengti negalinčių pacientų teisės, todėl būtina išlaikyti solidarumo principą.
Sprendimus priima savarankiškai
Anot SAM Komunikacijos skyriaus, labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisijos nariai skiriami 2 metų laikotarpiui, po kurio tas pats komisijos narys negali būti skiriamas naujai kadencijai. Buvęs komisijos narys, praleidęs vieną kadenciją, gali būti vėl skiriamas komisijos nariu.
Komisiją sudaro 5 asmenys, iš jų bent 2 turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys ne mažesnę kaip 10 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį ir ne mažiau nei 3 m. labai retų būklių gydymo patirtį.
Taip pat į komisiją įtraukiamas vienas nevyriausybinės pacientų organizacijos, kuri atstovauja labai retomis būklėmis sergančių pacientų interesams, narys. Komisijos nariu, atstovaujančiu valstybės įstaigoms, skiriamas valstybės tarnautojas.
Jei pareiškėjas nesutinka su komisijos sprendimu, jis turi teisę pateikti skundą Apeliacinei komisijai, o ši gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: patenkinti skundą ir pavesti komisijai pakartotinai svarstyti prašymą, įvertinant Apeliacinės komisijos nurodytus trūkumus, arba atmesti skundą.
LRŽSBGIKK yra tarpinstitucinė ir sprendimus priima savarankiškai. Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai. Sprendimas priimamas bendru sutarimu.
Farmacijos įstatymas numato, kad komisijos sprendimai turi būti išsamiai argumentuoti. Priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar teikti labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, komisija vadovaujasi tik jų terapine nauda, naujoviškumu ir įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui.
Terapinė nauda ir naujoviškumas nustatomi remiantis Lietuvos vaistinių preparatų registro arba Bendrijos vaistinių preparatų registro informacija, klinikinių tyrimų duomenimis, nepriklausomų institucijų vertinimu, atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančių organizacijų rekomendacijomis ir kita reikšminga medicinine informacija.
Išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. 2022 m. komisija gavo 216 prašymų kompensuoti vaistus. 152 jų buvo patenkinti, 61 atmestas, 3 nesvarstyti.
2023 m. įvyko 25 posėdžiai, kurių metu buvo išnagrinėti 146 prašymai dėl vaistų, medicinos pagalbos priemonių, paslaugų kompensavimo, iš kurių 137 atvejais buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl išlaidų kompensavimo ar sutarčių pratęsimo arba vyksta tolimesnis klausimų svarstymas. 9 atvejais vaistų ar medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas nebuvo skirtas.
2022 m. kompensuoti labai retoms būklėms ir nenumatytiems atvejams gydyti iš PSDF biudžeto buvo skirta 15,6 mln. eurų, šiemet – 20,5 mln. eurų.
Nurodyti aiškūs kriterijai
Labai reta žmogaus sveikatos būklė – ne daugiau kaip 1 naujai diagnozuotas atvejis 200 tūkst. Lietuvos gyventojų per metus sveikatos sutrikimas.
Tai toks sveikatos sutrikimas, kai gyvybei gresia pavojus ir (ar) sukeliamas žymus nuolatinis neįgalumas ir gali būti taikomas efektyvus labai retos ligos atsiradimą lemiantį etiologinį veiksnį ar klinikinę labai retos ligos eigą lemiantį patogenezinį veiksnį veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitaip nekompensuojamos. Toks būdas gali pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą, neleisti neįgalumui didėti.
Komisija, priimdama sprendimą dėl sveikatos būklės pripažinimo labai reta būkle, atsižvelgia į VLK nuomonę apie sveikatos būklės retumą (naujai diagnozuotų sveikatos būklės atvejų skaičių per metus), pagrįstą privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis.
Jei „Sveidra“ informacinėje sistemoje nėra duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti būklės retumą, arba jei jie yra netikslūs, remiamasi Retų ligų ir retųjų vaistų sąrašo, skelbiamo interneto portale „Orphanet“, tarptautinės mokslinės literatūros duomenimis apie atitinkamo sveikatos sutrikimo, kuriam priskirtas tam tikras ORPHA kodas, paplitimą, kitais tarptautinėje mokslinėje literatūroje skelbiamais duomenimis, atrenkant, kiek tai įmanoma, tinkamus duomenis tam tikrų būklių paplitimui Lietuvoje nustatyti.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
