Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus viešina informaciją, kad reorganizacijos metu iš darbo išėjo daugiau nei 50 gydytojų, Klaipėdos universiteto ligoninė patiria milijoninių finansinių nuostolių, ir tai jau gali atsiliepti gydymo kokybei.
A. Vaitkus taip pat viešai apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją netesint pažadų dėl 250 milijonų eurų investicijų į ligoninę.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkerta, kad viešai Klaipėdai buvo žadėjęs tik 34 milijonus eurų investicijų.
„Pono Vaitkaus žodžius vertinu kaip jo susidūrimą su medicinos realybe. Jis dar tik 100 dienų meras, bet jaučiu, kad jo rankos jau svyra. Tai tikrai norėčiau palinkėti stiprybės rasti jėgų visų pirma sutvarkyti pirminę grandį Klaipėdoje – tai, kas yra Savivaldybės rankose“, – anksčiau teigė A. Dulkys.
Tačiau A. Vaitkus yra tvirtai įsitikinęs, kad tai yra jo pareiga rūpintis Klaipėdoje veikiančių ligoninių problemomis, nors jos dabar ir pavaldžios ministerijai.
Klaipėdos meras mano, kad nė vienas klaipėdietis neturėtų priekaištauti dėl to, kad jis rūpinasi žmonių sveikatos klausimais.
Gandai apie streiką
Šiame ginčų ir diskusijų informaciniame lauke tvyranti negatyvi nuotaika, panašu, persiduoda ir pacientams, ir ligoninės personalui.
Pacientai, bendraudami su gydytojais, susidarė tokią nuomonę, kad mikroklimatas ir situacija gydymo įstaigoje yra įtempta. Pacientų artimieji net rašo raštus Sveikatos ministerijai, kuriuose daro prielaidas, kad planinės operacijos nevyksta dėl anesteziologų streiko.
„Informacija apie Klaipėdos universiteto ligoninės filiale Klaipėdos ligoninėje vykstantį streiką ir dėl to neva nevykusias operacijas yra melaginga“, – kategoriškai kaltinimus atmeta ligoninė.
Suplanuotos operacijos
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės l.e.p. direktoriaus prof. dr. Sauliaus Raugelės, per 10 dienų (nuo liepos 31 iki rugpjūčio 11 d.) Klaipėdos ligoninėje atlikta 585 planinės operacijos, dar 105 operacijos atliktos skubos tvarka.
Per minėtą laikotarpį buvo atidėtos 5 planinės operacijos, nes prioritetas teiktas skubioms operacijoms, kai pacientams operacija buvo gyvybiškai svarbi.
Kartais planines operacijas atidėti tenka ir dėl pasikeitusios paciento klinikinės būklės.
„Ligoninėje vyksta intensyvus darbas. Pacientų srautai – didžiuliai, tačiau ligoninėje tiek skubi, tiek planinė pagalba užtikrinama be apribojimų. Pacientams, kuriems operacijos būtinos – atliktos“, – užtikrino S. Raugelė.
Jis neslėpė ir to, kad Klaipėdos universiteto ligoninės filialui Klaipėdos ligoninei trūksta įvairių sričių gydytojų, tarp jų – ir anesteziologų-reanimatologų.
Ieško specialistų
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esamas kolektyvas tokį atsakingą ir nelengvą darbą dirba didelio intensyvumo sąlygomis. Siekdami ir toliau užtikrinti sklandžią aukščiausio lygio pagalbą, intensyviai ieškome specialistų“, – sakė S. Raugelė.
Anot jo, 2022 m. pabaigoje, prieš sujungiant Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines į Klaipėdos universiteto ligoninę, dėl reorganizacijos išmokų ir amžiaus išėjo 68 darbuotojai, iš kurių – 16 gydytojų, 26 slaugytojos. Likusieji darbuotojai – kitas personalas.
Daugiausia išėjusiųjų dirbo buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po reorganizacijos paaiškėjo, kad šioje įstaigoje, kuri tapo Klaipėdos universiteto ligoninės filialu Klaipėdos ligonine, trūko 241 darbuotojo, iš jų – beveik 100 gydytojų.
Šiuo metu aktyviai ieškoma ir įdarbinama naujų darbuotojų.
Iki rugsėjo pabaigos ligoninės filialuose bus įdarbinta per 20 naujų gydytojų.
Akivaizdu, kad streiko Klaipėdos universiteto ligoninėje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad nėra ir problemų. Aišku ir tai, kad patys darbuotojai neturi drąsos viešai kalbėti apie vidinę situaciją.
Tačiau netiesioginė informacija rodo, kad kolektyvo viduje juntamas nepasitenkinimas tiek dėl darbo krūvių, tiek dėl apmokėjimo sistemos ar pasikeitusių pareigybių.
Įsteigus Klaipėdos universiteto ligoninę buvo sujungtos kelios įstaigos, kuriose prieš reformą skyrėsi atlyginimų skaičiavimo metodika.
Todėl natūralu, kad, bandant suvienodinti sistemą, šiek tiek pasikeitė ir kai kurių darbuotojų darbo užmokestis. Vykstant reformai keitėsi ir darbuotojų pareigybės.
Politikavimas
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas diskusijas apie situaciją Klaipėdos universiteto ligoninėje vadina politikavimu.
„Matome, iš kurios pusės tai vyksta. Pasitraukia buvę ilgamečiai vadovai, jie turėjo savo komandas. Vykstant reformai nepatenkintų visada būna“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Razbadauskas.
Anot jo, Klaipėdos situacija tikrai nėra blogesnė nei Raseiniuose ar Zarasuose, kur iš ligoninių masiškai išėjo gydytojai. Gydytojų trūksta visoje Lietuvoje.
„Gydymo kokybė Klaipėdos universiteto ligoninėje tikrai nenukentėjo. O dėl finansavimo pirmiausia turi būti parengi projektai ir tik po to skiriami pinigai“, – sako A. Razbadauskas.
Jis primena, kad laukiama, kada darbą pradės naujasis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas.
Ligoninės generalinio direktoriaus konkursą laimėjo dr. Audrius Šimaitis. Dėl esamų darbinių ir akademinių įsipareigojimų jis pareigas pradės eiti nuo šių metų spalio 9 d.
