To dar nebuvo: į vyro kūną persodintas istoriškai ilgai veikiantis kiaulės inkstas

Netikėta brolio mirtis atnešė gilų sielvartą. Vyras staiga susmuko, o po kelių dienų medikai konstatavo smegenų mirtį. Mary Miller-Duffy nusprendė brolio kūną paaukoti mokslui.

Mary prisimena, kad jos brolis Maurice'as mėgo žaisti su gyvūnais.<br>Scanpix/AP nuotr.
Mary prisimena, kad jos brolis Maurice'as mėgo žaisti su gyvūnais.<br>Scanpix/AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-08-22 21:00

„Jis visada norėjo padėti žmonėms, – paaiškino moteris. – Tai tragiška ir greita mirtis, bet iš to išėjo kažkas gero.“

Liepos 14 d. chirurgai abu Maurice`o Millerio inkstus pakeitė genetiškai modifikuotu kiaulės inkstu. Tuomet gydytojai ir slaugos personalas pradėjo neramiai skaičiuoti eksperimento dienas.

Medikai stebisi ir džaugiasi, kad praėjo daugiau nei mėnuo, o naujas organas atlieka visas sveiko inksto funkcijas – tai ilgiausiai kada nors žmogaus kūne veikęs kiaulės inkstas. Gydytojai su viltimi laukia: galbūt bandymas prasitęs ir rugsėjį?

Daugybė nesėkmingų bandymų

Transplantacijai tinkamų organų trūkumas – pasaulinė problema. Vien JAV savo eilės laukia daugiau 100 tūkst. sunkiai sergančių pacientų, kuriems reikalingas naujas inkstas. Žiauri realybė, bet dalis šių žmonių donoro nesulauks, o kiti į sąrašą net neįrašomi dėl didžiulės eilės.

„Mane septynis kartus buvo ištikęs širdies smūgis“, – teigia gydytojas Robertas Montgomeris. Tik tuomet jis buvo įtrauktas į širdies laukiančiųjų žmonių sąrašą. 2018 m. vyrui sėkmingai persodinta širdis. Dabar jis vadovauja Niujorko universiteto Langono transplantacijos institutui.

R.Montgomerio įsitikinimu, problemą išspręsti gali gyvūnų organų naudojimas transplantacijai.

Jau ne vieną dešimtmetį mokslas bando tam pritaikyti genetiškai modifikuotas kiaules. Pernai Merilendo universiteto chirurgai bandė išgelbėti mirštantį žmogų su kiaulės širdimi – jis išgyveno du mėnesius.

Medikai dar nedrįsta rizikuoti gyvo paciento gyvybe ir aiškinasi ar kiaulės inkstas gali prigyti mirusio žmogaus kūne. Keletas ankstesnių eksperimentų, vykdytų Niujorko ir Alabamos universitetuose, leido kelias dienas ar savaitę palaikyti kiaulių inkstus ir širdis donorų kūnuose, taip išvengiant tiesioginio atmetimo, kuris pasmerkė daugelį ankstesnių bandymų.

Tačiau organų atmetimas dažniausiai išsivysto per mėnesį. Daug vertingų žinių suteikti gali stebėjimai, kaip kiaulės inkstai ilgesnį laiką funkcionuoja žmogaus kūne. Tik ar gydytojai gali tikėtis, kad šeimos sutiks ilgiems eksperimentams?

„Žaviuosi žmonėmis, kurie ryžtasi priimti tokį sprendimą. Juk tai viena blogiausių akimirkų gyvenime“, – sakė R.Montgomeris ir pridūrė, kad asmeninės tragedijos akivaizdoje turėtų būti sunku galvoti apie naudą žmonijai.

Turėjo klausimų gydytojams

Niujorko valstijoje gyvenęs M.Milleris staiga neteko sąmonės dėl auglio galvos smegenyse. 57-erių vyras nenubudo, o biopsija patvirtino smegenų mirtį. Tolesnė įvykių eiga priklausė nuo jo artimųjų sprendimo.

Mirusiojo sesuo teiravosi apie galimybę paaukoti brolio organus, tačiau to padaryti nebuvo galima, nes biopsijos metu gydytojai nustatė smegenų vėžį.

Tada moteris sužinojo apie viso kūno donorystės galimybę. M.Miler-Duffy sudomino medicinos mokslo tikslas pagerinti inkstų transplantacijos procesą. Kitas jos brolis dar vaikystėje mirė nuo inkstų ligos. Kiti giminaičiai sirgo inkstus pažeidžiančiomis ligomis ar net mirė dializės metu.

Vartydama šeimos nuotraukas, M.Miller-Duffy prisiminė, kad jos brolis priglausdavo beglobius gyvūnus ir praeityje rūpinosi mirtinai sergančiu draugu. Tačiau moteriai kilo klausimų.

Velionio sesuo ir žmona nuotoliniu būdu pasikalbėjo su gydytoju R.Montgomeriu. Jam pavyko artimuosius įtikinti kiaulių inkstų transplantacijos tyrimų nauda.

„Žinote, jo kūnas nėra žalojamas, – sakė mirusiojo žmona Sue Duffy. – Tai tik inkubacija, kad būtų galima atlikti tyrimą.“

Atidėjo laidotuves

R.Montgomeris palaiko ryšį su M.Millerio šeima. Gydytojas moteris pakvietė į Niujorko universitetą susitikti su tyrimo komanda. Artėjant rugpjūčio viduriui, jis turėjo vieną klausimą: ar medikai galėtų pasilikti jos brolio kūną dar vienam mėnesiui?

Tai reiškė, kad laidotuvių planus tenka atidėti, bet M.Miller-Duffy sutiko. Tačiau ji turi vieną prašymą – moteris nori būti šalia, kai jos brolis pagaliau bus atjungtas nuo dirbtinio kvėpavimo aparato.

Kad ir kas nutiktų toliau, šis eksperimentas pakeitė Sue Duffy požiūrį į organų donorystę.

„Galbūt man nereikės visų mano organų, kai pateksiu į dangų. Anksčiau buvau griežtai pasisakiusi „ne“, – apie organų donorystė kalbėjo mirusiojo žmona. – Dabar tvirtai ištarčiau: „taip“

Parengta pagal Associated Press inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.